Pirmąjį šių metų ketvirtį Vokietijoje bankrutavo daugiausia įmonių nuo 2005 metų, ketvirtadienį pranešė Leibnizo ekonominių tyrimų institutas Halėje „IWH“. Bankroto procedūras pradėjo 4573 įmonės – daugiau nei per atitinkamus ketvirčius COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir pasaulinės finansų krizės metu.
„IWH“ duomenimis, 4573 asmeninių ir kapitalo įmonių bankrotai yra didžiausias rodiklis nuo 2005 metų trečiojo ketvirčio. Ataskaitos autoriai pabrėžė, kad bankrotų skaičius buvo didesnis net nei 2009 metais, per pasaulinę finansų krizę.
Skaičiuojama, kad bankrotai palietė apie 54 tūkst. darbo vietų – tai aukščiausias lygis nuo 2020 metų trečiojo ketvirčio. Tuomet šį rodiklį lėmė kelių stambių bendrovių žlugimas, tarp jų „Esprit“, „Vapiano“ ir „Wirecard“. Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, 2026 metų pirmąjį ketvirtį didžiausia bankrotų keliama grėsmė darbo vietoms teko apdirbamajai pramonei.
Ypač daug bankrotų fiksuota kovą. „IWH“ analizė rodo, kad, palyginti su vasariu, jų skaičius padidėjo 17 proc. ir pasiekė 1716 atvejų. Lyginant su kovo mėnesio vidurkiu metais iki COVID-19 pandemijos, įmonių, paskelbusių bankrotą, buvo 71 proc. daugiau.
„Pastarąjį kartą mėnesinis asmeninių ir kapitalo įmonių bankrotų skaičius buvo didesnis 2005 metų birželį“, – paaiškino „IWH“.
Taip pat skaitykite:
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad bendrą bankrotų augimą pirmąjį ketvirtį daugiausia lėmė suintensyvėję smulkesnių įmonių bankrotai.
Artimiausių mėnesių prognozės išlieka niūrios. „Mūsų išankstiniai rodikliai nepalieka daug erdvės optimizmui 2026 metų antrąjį ketvirtį“, – sakė „IWH“ atstovas Steffenas Muelleris. Jo teigimu, bankrotų skaičius išliks labai aukštas ir gali vėl pasiekti kovo lygį.
Po dvejus metus trukusios recesijos Vokietijos ekonomika 2025 metais paaugo 0,2 proc. Vokietijos vyriausybė sausį sumažino 2026 metų BVP augimo prognozę iki 1,0 proc., kai anksčiau buvo tikimasi 1,3 proc. Ekonomistai tuo metu vertina, kad 2026 metais kilęs JAV ir Irano konfliktas gali neigiamai paveikti pasaulio ekonomiką – dėl didėjančių naftos ir dujų kainų, prekybos trikdžių bei infliacinio spaudimo.
