Verslas

Pajūrio ir Žemaitijos gyventojai džiūgauja – nuo šiol norint nuskristi atostogų į Turkiją nereikia belstis šimtų kilometrų į Kauną ar Vilnių, nes jau pakilo pirmas lėktuvas iš Palangos į Antaliją. Maršrutas toks populiarus, kad vietoj planuoto vieno skrydžio per savaitę nuspręsta rengti tris. Kiek vėliau turėtų atsirasti ir skrydis į Egiptą. Šią vasarą tiesioginiais skrydžiais iš Lietuvos oro uostų bus galima pasiekti net 97 pasaulio miestus. Atsiranda ir naujų krypčių.

Vyriausybė nusprendė nepritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktiems siūlymams didinti ligos, profesinės reabilitacijos ir vaiko priežiūros išmokos „lubas“ nuo 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 2,5. Gintauto Palucko vadovaujamas kabinetas taip pat atmetė siūlymą netaikyti dviejų VDU ribojimo dviejų mėnesių trukmės tėvystės atostogoms. Tokias išvadas Vyriausybė patvirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu.

Kiekvienas atsisveikinimas su mirusiu artimuoju – jautrus ir labai asmeniškas momentas. Vis daugiau šeimų Lietuvoje šį procesą renkasi įprasminti ne per tradicines laidotuves, o velionį kremuodami. Kodėl šis pasirinkimas tampa vis populiaresnis ir ką svarbu žinoti apie jį? Sparčiai populiarėja Krematoriumų Vilniuje ir Klaipėdoje „Cremains“ atstovė Akvilė Bakūnaitė pažymėjo, kad kremavimas Lietuvoje pamažu tampa vis dažnesniu pasirinkimu.

Kas penktas lietuvis gyvena į skolą – jų pajamos nepadengia net būtiniausių išlaidų. Pasak ekonomistų, tai dažniausiai 30-40 metų žmonės, kurie nesusiplanuoja finansų ir mėnesio gale pritrūksta pinigų tiek paskolų įmokoms, tiek kasdienėms išlaidoms ar net maistui. Auga ir bendra lietuvių skolų suma, kuri siekia 560 mln. eurų – 140-čia milijonų daugiau nei prieš metus.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Nors finansų ekspertai seniai kartoja taisyklę „20 proc.

Finansų ministerijai pristačius mokestinių pakeitimų pasiūlymus, šie sulaukė aštrios Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio kritikos. Verslo atstovo teigimu, siūlomi mokesčių pakeitimai yra protu nesuvokiami, o juos patvirtinus, ekonomikos augimą būtų galima pamiršti. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su  A. Romanovskiu – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Kritikuojate mokesčių reformą ir sakote, kad tai yra tiesiog buhalterinis mokesčių kėlimas.

Su psichologiniu smurtu ir spaudimu Lietuvoje susiduria ne vienas darbuotojas. Bet kovojant su juo svarbu žinoti, ko darbdavys gali reikalauti, o su kuo darbuotojas gali nesutikti. Su tuo susidūrė vilnietis Mindaugas (vardas pakeistas), kuriam paskambinęs darbdavys pranešė apie atleidimą. Vis tik sužinojęs, kokią išeitinę turės išmokėti, darbdavys persigalvojo ir ėmė visaip bloginti sąlygas, kad Mindaugas iš darbo išeitų pats. „Pvz.

Kasmet ilgėjant pensiniam amžiui, Lietuvoje daugėja 60-ies ir vyresnių, ikipensinio amžiaus nedirbančių asmenų. Tokių darbuotojų dėl jų amžiaus ne itin geidžia darbdaviai, o ir patiems ikipensinio amžiaus žmonėms sunkiai sekasi persikvalifikuoti ir įsilieti į darbo rinką, tad bedarbių 60-ečių gretos kasmet gausėja. Tokiems žmonėms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo ilginti nedarbo išmokos trukmę, tačiau darbdavių atstovams tai labiau kvepia populizmu.

Kai kurie lietuviai dar prisimena „diržų veržimąsi“ per 2008 m. krizę, o kai kurie ekspertai mano, kad dabartinės tendencijos yra panašios anuometines. Taigi jeigu jaučiate nerimą dėl savo finansų ir akcijų rinkos ateities, esate ne vieni. Visgi vienas žymiausių investuotojų sako, kad sukrėtimai rinkose gali tapti jūsų finansinės laisvės galimybe. Kaip rašo „Yahoo Finance“ net apie 62 proc. JAV investuotojų pesimistiškai vertina tai, kas galėtų laukti maždaug 6 mėn.

JAV pradėjus prekybos karą su Kinija, kinų elektromobilių gigantai griebiasi šiaudo – jau žvalgosi į Europą. Dalis gamintojų plečia salonų tinklą Vengrijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje stato ir naujas automobilių gamyklas. Gamintojai artimiausius kelerius metus tikisi kiniškais elektromobiliais užpildyti ketvirtadalį visos Europos rinkos.

Šimtai žmonių prie Seimo protestavo prieš siūlymą ilginti istorinių automobilių amžių: parlamento apylinkes apstatė istoriniais automobiliais. Mat Seime sėkmingai kelią skinasi socialdemokrato Antano Nedzinsko projektas, kuriuo istorinės vertės transporto priemonėmis būtų laikomi automobiliai, sulaukę 40 metų, o ne 30-ies kaip yra dabar. Seimo prieigos laikinai virto senų, istorinių automobilių parodos podiumu, kur galima išvysti ir gerai žinomus, ir retus automobilius.

Gyventojai iki gegužės 5 d. kviečiami kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir susigrąžinti dalį į nutolusius saulės elektrinių parkus padarytų investicijų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kovo pradžioje paskelbta parama jau susidomėjo arti 3 tūkst. žmonių, tačiau lėšų likutis dar tikrai nemažas. APVA primena, kas gali sulaukti paramos ir kaip tai padaryti.

Gyventojams įregistruoti savo gręžinius liko mažiau, kaip savaitė. Specialistai vardija, kodėl gyventojai tai privalo padaryti. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad savo sklypuose gręžinius turintys gyventojai iki balandžio 30 d. turėtų suskubti juos įregistruoti. Papildoma prievolė atsiranda ir tada, kei gręžinio savininkai pasikeitė.

Donaldui Trumpui paskelbus rekordinius muitus Kinijai, ši rado būdą, kaip atkeršyti. Įvairūs gamintojai Kinijoje paviešino, kad nemažai prabangių prekių ženklų gamina savo produktus būtent Kinijoje. Primename, kad D. Trumpas visai neseniai padidino muitus beveik visoms pasaulio šalims, tačiau didžiausius smūgius jis nutaikė į Kiniją – daugeliui iš Kinijos importuojamų prekių jis nustatė papildomus 145 proc. muitus.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sekmadienį sostinėje vykstančiame proteste prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį dalyvauti neketina. Anot jo, tądien jis su žmona minės 15-ąsias vestuvių metines.  „Aš švęsiu savo 15-ąsias vestuvių metines, o jau tą dalykinę dalį, teisės aktų svarstymo ir diskusijų derinimo, atliksime kitą savaitę darbo dienomis“, – Eltai teigė premjeras.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad sekmadienį į Katedros aikštę susirinkę nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui prieštaraujantys žmonės protestuos prieš iniciatyvą, kuri yra dar nepriimta. Politikas tikina – finansų ministro pristatytas NT mokesčio projektas tikrai keisis. „Manau, kad dar laukia karštos diskusijos“, – šeštadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.  „Tai, kas yra dabar tokiu keistu būdu finansų ministro įregistruota.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams kripto turto paslaugų teikėjus įpareigoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti informaciją apie savo klientus. Pasak įstatymų projektus rengusios Finansų ministerijos, kripto įmonės su jų klientais susijusią informaciją nuo kitų metų pradžios turėtų patiekti VMI, o pastaroji šiais duomenimis tikslingai keistųsi su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis.

Jau kitąmet įsigalios tvarka, gerokai pakeisianti dabartinę praktiką įmonėse – darbuotojams atsivers galimybė sužinoti, kiek uždirba jų kolegos, reikalauti vienodo atlygio už tą patį ar panašaus pobūdžio darbą. Ekspertai viliasi, kad šie pokyčiai padės kovoti su sisteminėmis problemomis ir mažins atotrūkį tarp moterų ir vyrų atlygių. O daliai darbdavių gali tekti pakeisti atlygio politiką ir pakelti algas kai kuriems darbuotojams, jeigu dabar jiems mokama mažiau.

Aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ perima rekreacinių miškų Panerių ir Vingio girininkijose priežiūrą. Įmonė artimiausius trejus metus rūpinsis ir Vingio parku.  Panerių girininkijai priklauso Aukštųjų ir Žemųjų Panerių miškai. Tuo metu Vingio girininkija apima miškus Lazdynų, Karoliniškių, Žvėryno rajonuose, dalį miškų Pilaitės ir Viršuliškių rajonuose, taip pat miškus Fabijoniškių, Pašilaičių, Visorių ir Jeruzalės rajonuose – iš viso apie 2,4 tūkst. hektarų.

Geriausios idėjos verslui gimsta pačiomis netikėčiausiomis aplinkybėmis. O kartais jas paskatinti gali netgi nekalta žmonos pastaba! Tačiau kaip visa tai paversti sėkmės istorija? Tą atskleis šio šeštadienio TV3 žiniasklaidos grupės laida „Ateities milijonieriai“. TV3 ir SEB projekto vedėjas Leonardas Pobedonoscevas, susipažinęs su programėlės „Garmio.app“ kūrėjais, neslėps susižavėjimo.

Į kovą dėl mokesčių reformos įsitraukia Lietuvos bankas. Banko vadovas Gediminas Šimkus peikia socialdemokratų ruošiamą antrosios pensijų pakopos reformą ir gąsdina infliacijos padidėjimu, kai lietuviai puls leisti atsiimtus pinigus. Tačiau ministrė Inga Ruginienė tokius gąsdinimus atmeta ir raigna gerbti lietuvių teisę daryti su savo pinigais ką nori.

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioja pokytis, paliesiantis visus, kurie atsiskaito grynaisiais pinigais – pirkinių suma bus apvalinama iki artimiausių 0,5 arba 10 euro centų, skelbia Lietuvos bankas. Tai reiškia, kad prekybos vietose nebeliks smulkių – 1 ir 2 centų – monetų naudojimo. Nors pati prekių ar paslaugų kaina nesikeis, galutinė pirkinių krepšelio suma bus suapvalinta, siekiant supaprastinti atsiskaitymo procesą ir atsisakyti smulkiųjų monetų.

Finansų ministerijos atstovai sako vertinantys galimybes, kaip būtų galima sumažinti dėl prieš keletą metų europinėmis lėšomis vykdytos rekonstrukcijos „Keistuolių teatrui“ pritaikytą 627 tūkst. eurų baudą.

Pradedant gyvenimą užsienyje reikia deklaruoti savo išvykimą, kad Lietuvoje nesikauptų privalomo sveikatos draudimo (PSD) skolos. Vis tik tą padaro ne visi, o vėliau panaikinti tas skolas ar atgauti nuskaičiuotus pinigus būna nelengva. Norint, kad Lietuvoje susikaupusi PSD skola būtų anuliuota, reikia įrodyti, kad asmuo visą tą laiką gyveno užsienyje. Tokiu atveju „Sodrai“ reikia pateikti „atitinkamus dokumentus“, tačiau nenurodyta, kokius.

Kitos savaitės pradžioje automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ties laikinu Krunos tiltu, numatomi trumpalaikiai eismo ribojimai, praneša „Via Lietuva“.  Skelbiama, jog šioje vietoje dienos metu kelioms valandoms bus uždaroma pirmoji eismo juosta – kraštinis laikinas tiltas – važiuojantiems Kauno kryptimi.  „Vairuotojai turėtų planuotis keliones su laiko atsarga“, – akcentuoja bendrovė.

Lietuvos pajūryje prasidėjo atranka į paplūdimių gelbėtojus, o savo jėgas šiam rizikingui darbui šiemet pasiryžo išbandyti maždaug šimtas vaikinų ir merginų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio – Indijos bei Maroko. Tiesa, gelbėtojo darbą gaus tik pusė norinčiųjų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Šios srities profesionalai pasakoja, kad kandidatai dažnai prisižiūri filmų ir šią profesiją romantizuoja. Visgi tikrovė kitokia – tenka skubėti į pagalbą skęstančiajam.

Lietuvos komerciniai bankai pernykščius metus baigė su rekordiniu, 1 milijardą eurų viršijančiu pelnu. Tokį pelną bankai susižėrė net ir susimokėję 230 mln. eurų vadinamąjį solidarumo įnašą gynybai. Šiemet paskutiniai šio mokesčio mokėjimo metai, tad matydamas milijardinį bankų pelną ir lėšų stingant gynybai, Remigijus Žemaitaitis šį mokestį jau ragina pratęsti dar 3 metams. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vašingtone su Ukrainos finansų ministru susitikęs Gintauto Palucko vadovaujamo ministrų kabineto narys Rimantas Šadžius žada tolesnę finansinę paramą Kyjivui.  „Pirmiausia, noriu dar kartą akcentuoti – remsime Ukrainą tiek finansiškai, tiek politiškai – tiek, kiek reikės. Ne tik iki Ukrainos pergalės, bet ir po jos – mums labai rūpi, kad jūsų šalies atstatymo projektai vyktų kuo sklandžiau ir sparčiau“, – susitikime su Ukrainos kolega Serhiy Marchenko pabrėžė Lietuvos finansų ministras.

Padidinus akcizus degalams, Lietuvoje nuo metų pradžios padidėjo jų kainos. Tiesa, kol kas atpigusi žaliavinė nafta leidžia vairuotojams sutaupyti. Tačiau nereikėtų stebėtis, jei, tarkime, dyzelino kaina ateityje pasieks ir daugiau kaip 2 eurus. Ypač jei dar kartą bus padidinti akcizai ir padidės naftos kaina.

Seime kelią besiskinant iniciatyvai didinti istorinių automobilių amžiaus ribą, sostinės Gedimino prospekte surengtas protestas. Iniciatyva nepatenkinti automobilių entuziastai prospekte išrikiavo dešimtis iki 1995-ųjų pagamintų transporto priemonių ekspoziciją. Pasak organizatorių, taip siekiama išreikšti nepritarimą Seime svarstomai įstatymo pataisai, kuria siūloma padidinti istorinių transporto priemonių amžiaus ribą nuo 30 iki 40 metų.

Dėl aukštų kainų keiksnojami vaistai gali dar labiau brangti. Europos Parlamentas vaistų gamintojams užkrovė naują nuotekų mokestį tam, kad būtų už ką išvalyti nuotekose esančius vaistų likučius ir mikroteršalus. Dėl to kai kurie vaistai, anot Vaistų gamintojų asociacijos, gali pabrangti net ir 8 kartus. Štai, pavyzdžiui, diabetikams skirto metformino kaina gali išaugti 900 procentų. Niekas neabejoja, kad farmacininkams skirtą mokestį turės sumokėti vaistus perkantys pacientai.

Asociacijos „Investors' Forum“ 2024-ųjų metų investuotoja pripažinta gamtos mokslų ir genų inžinerijos mokslinių tyrimų bendrovė „Biotechpharma“, už socialiai atsakingą veiklą apdovanota telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“, pranešė asociacija.

Lietuviai, o ypač jaunimas, vis dažniau renkasi apsipirkti ne fizinėse, o elektroninėse parduotuvėse, kur yra daug daugiau pasirinkimo, nereikia eiti iš namų, o drabužiai ar kiti daiktai kainuoja vos kelis eurus. Skamba per gerai? Štai kur kabliukas. Ypač populiarios „Shein“, „Temu“, „AliExpress“ ir panašios parduotuvės naudoja schemą ir pasitelkia daug gudrybių, kuriomis nepajuntamai išvilioja jūsų pinigus.

Nuo gegužės Panevėžyje centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, lyginant su balandžiu, sumažės 11,3 proc. ir sieks 6,26 centus už kilovatvalandę (kWh), pranešė miesto savivaldybė. Gyventojai, kuriems taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, mokės 6,82 centus už kWh šilumos, kiti vartotojai – 7,57 centus už kWh (su standartiniu 21 proc.

Ar žinojote, kad jau nuo ateinančių metų rudens kai kurių Lietuvos parduotuvių pirkėjus pasieks reikšminga naujovė? Kokia tai bus naujovė TV3 laidoje „galvOK“ šį šeštadienį atsakymą bandė įminti aktorius ir humoristas Genadijus Babincevas-Henry Match bei TV laidų vedėjas Mindaugas Stasiulis.  Jau nuo gegužės 8 dienos šis Lietuvos jaunosios kartos aktorius pasirodys linksmajame TV3 seriale „Emigrantai.

„Lidl Lietuva“ šią savaitę pradeda naują tvarumo temai skirtą kampaniją „Tvarūs kasdien“, kurioje atskleidžia, kokie veiksmai padeda įmonei užtikrinti tvaresnę veiklą: nuo atsakingo vartojimo iki socialinės atsakomybės. Kampanija siekiama atkreipti visuomenės ir klientų dėmesį, kad tvarumas yra kur kas daugiau nei tik aplinkosauga ir papasakoti, kaip maži, tačiau svarbūs veiksmai gali padėti priimti tvaresnius sprendimus kasdien.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje kovą mokėjo programinės įrangos kūrėja „Kayak Lithuania“ – visą arba ne visą mėnesį dirbusių 12 darbuotojų uždirbo vidutiniškai 38,3 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje buvo kompiuterių ir programinės įrangos bendrovė „SAP Lietuva“, kurios penkių darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 38 tūkst. eurų, trečioje – programavimo įmonės „Capital Com IP Ltd.“ filialas Lietuvoje, kurio 12 samdomų žmonių vidutiniškai gavo 36,4 tūkst. eurų.

Vokietijos „Merck“ ruošiasi įsigyti JAV biofarmacijos įmonę „Springworks Therapeutics“, penktadienį pranešė „Merck“, patvirtindama, kad šiuo metu vyksta „pažengusios derybos“ dėl įsigijimo. Šis sandoris DAX kotiruojamai Darmštate įsikūrusiai farmacijos bendrovei būtų didžiausias įsigijimas per kelerius metus ir sustiprintų jos vaistų nuo vėžio verslą. JAV žiniasklaida jau anksčiau pranešė, kad rengiamasi sudaryti maždaug 3,5 mlrd.

Per pastaruosius metus darbo ginčų komisijose (toliau – DGK) buvo nagrinėta virš 20 tūkst. reikalavimai, kurių dauguma buvo susiję su darbuotojų finansiniais interesais: neišmokėtais atlyginimais, neteisėtais atleidimais ar darbo sąlygų pažeidimais. DGK darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė įsitikinusi, kad darbo rinkos problemų įvairovė tik didėja.

Dėl JAV muitų susvyravus pasaulinei prekybai, Europos Komisija (EK) ruošiasi stiprinti Bendrijos rinką, kad į žemyną persikeltų kuo daugiau gamybos grandinių bei šalys narės pačios apsirūpintų joms būtina produkcija ir žaliavomis, BNS sako EK pirmininkės pavaduotojas Stephanas Sejourne. Pasak jo, Komisija parengs reformą, kuri skatintų Europos įmones pirmiausia prekiauti tarpusavyje – tai palengvintų ES partnerių paiešką ir Lietuvos įmonėms.

Šiuo metu Lietuvoje – mokinių atostogos, todėl daug šeimų keliauja į užsienį poilsiauti ir pažinti kitas šalis. Vieni leidžiasi į kalnų žygius, kiti lankosi istoriniuose objektuose, turgeliuose ar net vietiniuose ūkiuose. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina keliautojus elgtis atsakingai – tiek svečiuojantis užsienyje, tiek grįžus į Lietuvą. Europoje šiuo metu cirkuliuoja itin pavojinga snukio ir nagų liga (SNL), kelianti grėsmę visam gyvulininkystės sektoriui.

Klaipėdos uostas šiemet sausį–kovą pakrovė 9,7 mln. tonų krovinių – 15 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, penktadienį pranešė uosto direkcija. „Fiksuojame svarų krovos augimą bei dar labiau stipriname savo pozicijas regione. Rekordiniai rezultatai ir auganti rinkos dalis rodo, kad mūsų strateginiai sprendimai veikia, o partneriai renkasi Klaipėdos uostą kaip patikimą ir modernų“, – pranešime teigė uosto vadovas Algis Latakas. Krovinių konteineriuose krova šiemet augo 33 proc. iki 2,9 mln.

Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors daugeliui žmonių „Skype“ vis dar asocijuojasi su pirmaisiais vaizdo skambučiais, mūsų bendravimo įpročiai pasikeitė neatpažįstamai.

Pirmaujanti pasaulyje kompiuterinių paslaugų teikėja „International Business Machines“ (IBM) pranešė grynojo pelno šiemet pirmąjį ketvirtį gavusi trečdaliu mažiau, tačiau patvirtino anksčiau skelbtas prognozes visiems šiems metams. Pasak JAV korporacijos pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas sumažėjo nuo 1,61 mlrd. iki 1,12 mlrd. dolerių, pajamoms didėjus 1 proc. iki 14,5 mlrd. dolerių. Programinės įrangos kūrimo padalinio pajamos augo 7 proc. iki 6,3 mlrd.

Nepaisant šiltos žiemos, Lietuvos dujų poreikis išlieka stabilus, skelbia Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“. „Pirmąjį 2025 metų ketvirtį Lietuvoje buvo suvartota 5,7 teravatvalandės (TWh) dujų, beveik tiek pat, kaip ir 2024 metų žiemą, kai šalies dujų poreikis siekė 5,5 TWh. Šiemet dujų buvo vartojama daugiau elektros gamyboje, kai pernai didesnis dujų poreikis buvo fiksuojamas šilumos gamybos sektoriuje“, – rašoma pranešime.

Šį savaitgalį Neringoje vyks „Žiobrinės“ – tradicinė Pamario krašto žvejų šventė, skirta senųjų žuvininkystės tradicijų gaivinimui, puoselėjimui bei kulinarinio paveldo išsaugojimui. Šventės proga visą parą bus taikoma lengvata į Neringą įvažiuojantiems lengviesiems automobiliams. Pasak savivaldybės, nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą bus atleidžiami asmenys, į Neringą atvykstantys lengvaisiais automobiliais nuo penktadienio 12 val. iki šeštadienio vidurdienio.

Pastaruoju metu ne vienas politikas ar ekonomistas sakė, esą lietuviai dar niekada taip gerai negyveno, kaip dabar. Tačiau toli gražu ne visiems gyvenimas Lietuvoje yra geras. Skurdo riziką patiriančių žmonių dalis mūsų šalyje pernai išaugo, rodo oficiali statistika. Tad ką darys valdžia, kad jų pajamos didėtų? Žemiau skurdo ribos – net vidutinė pensija Skurdo rizikos lygis 2024 m. šalyje sudarė 21,5 proc. ir, palyginti su ankstesniais metais, didėjo 0,9 procentinio punkto.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skelbia, kad dyzelino kaina šiemet jau nukrito tiek, kad šiuo metu yra tokia, kokia buvo praėjusių metų pabaigoje, prieš akcizų degalams padidinimą. Skaičiuojama, kad degalų vidutinė kaina Lietuvoje mažėja antrą savaitę iš eilės: benzinas per praėjusią savaitę atpigo 1,2 proc., o dyzelinas – 2,1 proc. Minėtu laikotarpiu mažėjo ir Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinės svertinės degalų kainos: benzino – 0,4 proc., dyzelino – 1 proc.

„Maxima grupės“ prekybos tinklams centralizuotas tiekimo, pirkimo ir derybų paslaugas teikianti bendrovė „Maxima International Sourcing“ pernai grynąjį pelną augino 17 proc. iki 9,03 mln. eurų (2023 metais – 7,7 mln. eurų).  Bendrovės pajamos didėjo 26 proc. iki 223,8 mln. eurų (177,04 mln. eurų), daugiausia – iš didmeninės prekybos – 27 proc. iki 207 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2024 metų ataskaitoje. Bendrovė 2024 metais išmokėjo 10,4 mln.

Beveik du trečdaliai – 61,6 proc. – 15–34 metų šalies gyventojų pernai turėjo darbą, 32,5 proc. buvo ekonomiškai neaktyvūs, o likę 5,9 proc. – bedarbiai, rodo jaunimo darbo rinkoje ir jo išsilavinimo tyrimas. Valstybės duomenų agentūra penktadienį pranešė, kad tarp jaunimo dažniau dirba vyrai – darbą turi 64,8 proc. 15–34 metų vyrų, o moterų – 58,1 proc.. Bedarbių buvo atitinkamai 6 proc. ir 5,7 proc., ekonomiškai neaktyvių – 29,1 ir 36,2 proc. Tyrimo duomenimis, 83,7 proc.