JAV bendrovės, veikiančios Prancūzijoje, mano, kad prezidento Emmanuelio Macrono daugelį metų trukusios pastangos padaryti šalį palankesnę verslui atsidūrė pavojuje, rodo nauja apklausa.

Amerikos prekybos rūmų Prancūzijoje (AmCham France) kasmetinis tyrimas atskleidė plačiai paplitusį pesimizmą tarp 140 apklaustų JAV įmonių, turinčių veiklos Prancūzijoje, vadovų.

„Dauguma apklausos dalyvių mano, kad didelė dalis išskirtinių pastangų, pradėtų 2017 metais, šiandien jau yra nušluotos“, – pristatydamas rezultatus trečiadienį sakė „Bain & Company“ partneris ir AmCham France viceprezidentas Marc-André Kamelis.

„Pagal Prancūzijos patrauklumą verslui mes vėl esame ten, kur buvome prieš dešimtmetį“, – teigė Kamelis.

Tik 17 proc. respondentų nurodė, kad Prancūzijos ekonominės perspektyvos per artimiausius dvejus trejus metus yra palankios. Didžiausiomis rizikomis įvardijamos didelės darbo sąnaudos, sudėtingi darbo teisės reikalavimai ir politinis nestabilumas. Be to, 77 proc. apklaustųjų mano, kad Macronas nebesugebės įgyvendinti reikšmingų reformų iki savo kadencijos pabaigos kitąmet.

Nuo pat atėjimo į valdžią 2017 metais buvęs investicinis bankininkas Macronas siekė išsklaidyti Prancūzijos, kaip biurokratijos sukaustytos ir mokesčiais smarkiai apkrautos valstybės, įvaizdį: buvo mažinami pelno mokesčiai, paprastinamos procedūros, aktyviai viliojamos stambios tarptautinės korporacijos, traukiančios iš Jungtinės Karalystės po „Brexito“.

Prancūzija reguliariai atsidurdavo konsultacijų bendrovės EY sudaromoje ES investicijų krypčių reitingo viršūnėje.

Numanydama niūrius apklausos rezultatus, Prancūzijos užsienio prekybos ministerija dar antradienį mėgino užbėgti jiems už akių ir sumenkinti tyrimo reikšmę. Ministro aplinkos atstovas, informuodamas žurnalistus, pabrėžė, kad AmCham apklausa buvo atlikta gruodžio–sausio mėnesiais, dar prieš priimant šalies biudžetą ir tuo metu, kai parlamentarai vis dar ginčijosi dėl reikšmingų pelno mokesčio padidinimų įmonėms.

Kelių mėnesių trukusios biudžeto svarstymų aklavietės pabaiga pasiekta vasario pradžioje, kai premjerui Sébastienui Lecornu pavyko per parlamentą prastumti 2026 metų fiskalinius planus.