Prancūzijos nacionalinio statistikos ir ekonominių tyrimų instituto (INSEE) ketvirtadienį paskelbta ataskaita rodo, kad 2010–2023 m. šalies automobilių pramonėje dirbančių žmonių skaičius sumažėjo trečdaliu.
Per šį laikotarpį automobilių sektoriaus darbuotojų skaičius smuko nuo 425 500 2010 m. iki 286 800 2023 m. Tai reiškia, kad buvo prarasta beveik 139 tūkst. visą darbo dieną dirbusių darbuotojų – apie 33 % visų darbo vietų.
Į šiuos skaičius įtraukti automobilių gamintojai, detalių ir įrangos tiekėjai bei kitos susijusios įmonės. Vis dėlto didžiausią smūgį sudavė būtent galutinių automobilių gamintojų veiklos mažėjimas – jie per 13 metų panaikino apie 46 tūkst. darbo vietų.
Situaciją dar labiau apsunkino smunkantys pardavimai ir vis stipresnė Kinijos gamintojų konkurencija. Dėl to daugėja gamyklų uždarymų ir gamybos perkėlimo į kitas šalis.
Didieji koncernai „Renault“ ir „Stellantis“, kuriam priklauso tokie prekių ženklai kaip „Citroën“, „Fiat“, „Peugeot“ ir daugiau nei dešimt kitų, vis daugiau operacijų perkelia į pigesnės darbo jėgos šalis – Rumuniją, Slovėniją, Ispaniją, Portugaliją ir Slovakiją.
INSEE tyrimas – pirmasis bandymas visapusiškai identifikuoti visas su Prancūzijos automobilių sektoriumi susijusias pramoninės gamybos rūšis. Jo rezultatai piešia itin niūrų padėties vaizdą.
Dar labiau neramina tai, kad, palyginti su neautomobiline pramone, skirtumas yra milžiniškas: likusioje pramonėje per tą patį laikotarpį užimtumas sumažėjo vos 1 % ir iš esmės išliko stabilus.
Grėsminga Prancūzijos automobilių pramonės ateitis
Automobilių gamybos masto mažėjimas ir gamybos perkėlimas į užsienį skaudžiai palietė daugelį su šiuo sektoriumi susijusių pramonės šakų. Nuo 2023 m. ši tendencija tik dar labiau stiprėja.
Ypač smarkiai nukentėjo detalių tiekėjai ir įrangos gamintojai Prancūzijoje. Jų darbuotojų skaičius šalyje sumažėjo 31,5 % – netekta apie 92 700 visą darbo dieną dirbusių žmonių.
Be to, tokios įmonės kaip „Michelin“, „Valeo“, „Forvia“, „Bosch“, „Lisi“ ir „Dumarey“ viena po kitos uždaro gamybos padalinius Prancūzijoje.
Skirtumas tarp darbo vietų, tiesiogiai priklausomų nuo automobilių sektoriaus sėkmės, ir kitų tų pačių pramonės šakų segmentų užimtumo rodiklių yra itin ryškus.
Gumos ir plastiko gamintojai, dirbantys automobilių sektoriui, prarado 43 % darbo vietų, o tos pačios srities įmonės, nedirbančios su automobilių pramone, patyrė vos 3 % užimtumo sumažėjimą.
Metalo apdirbimo ir metalurgijos srityje situacija panaši: automobilių pramonei gaminamos produkcijos sektoriuje darbo vietų sumažėjo 42 %, tuo metu kitose šioje pramonėje veikiančiose įmonėse užimtumas smuko tik 3 %.
Metalo gaminių segmente automobilių pramonei dirbančių įmonių darbo vietų skaičius sumažėjo 27 %, o kitose šios srities šakose jis iš esmės išliko stabilus.
Dar ryškesnis kontrastas matomas chemijos pramonėje: automobilių sektoriui gaminančiose įmonėse užimtumas sumažėjo 29 %, tačiau chemijos pramonės bendrovėse, aptarnaujančiose kitus verslus, per tą patį laikotarpį darbo vietų net padaugėjo 19 %.
Šie akivaizdūs skirtumai atskleidžia gilėjančią struktūrinę krizę ir rodo, kad Prancūzijos automobilių pramonė vis sparčiau atsiskiria nuo santykinai stabilaus bendro pramonės paveikslo. Kol kas nematyti jokių atsigavimo ženklų, o daugelis rodiklių liudija tolesnį padėties blogėjimą.
