Laukiate, kol automobiliai atpigs? Nauja rinkos realybė gali nemaloniai nustebinti
Dalis pirkėjų vis dar tikisi, kad automobiliai kasmet smarkiai pigs vien dėl amžiaus. Tačiau 2026 metų pradžios duomenys rodo, kad tokia logika veikia vis silpniau, ypač naudotų automobilių segmente.
Rinka išlieka gana įtempta: pasiūla ne visada atitinka tai, ko ieško pirkėjai, o labiausiai pageidaujami modeliai ir toliau laikosi tvirčiau nei buvo įprasta prieš dešimtmetį. Dėl to net ir 2012 metų ar panašaus amžiaus automobiliai dažnai kainuoja daugiau, nei dalis vairuotojų tikėtųsi.
Prie to prisideda ne viena priežastis. Automobiliai naudojami ilgiau, naujų ir iš užsienio įvežtų transporto priemonių srautai ne visada greitai atkuria pasiūlą, o dyzelinių modelių dominavimas rinkoje riboja pasirinkimą tiems, kurie ieško ekonomiško benzininio ar alternatyvių degalų automobilio.
Kodėl senesni automobiliai taip greitai nepinga?
Viena svarbiausių priežasčių yra ta, kad naudotas automobilis šiandien nebėra trumpalaikis pirkinys. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, vidutinis lengvojo automobilio amžius Europos Sąjungoje jau siekia 12,5 metų.
Lietuvoje jis yra dar mažesnis nei kai kuriose kaimyninėse rinkose, bet vis tiek aukštas, apie 9,5 metų. Tai rodo, kad automobiliai eksploatuojami ilgiau, o senesni, tačiau techniškai tvarkingi modeliai išlieka paklausūs.
Lietuvoje ši tendencija matoma dar aiškiau naudotų automobilių sandoriuose. „AutoTyrimų“ skelbtais duomenimis, 2025 metais pirmą kartą Lietuvoje buvo įregistruota 165 470 naudotų lengvųjų automobilių. Nors tai buvo 1,5 proc. mažiau nei 2024 metais, savininkų keitimo operacijų skaičius rinkoje augo 4,4 proc. Tai reiškia, kad rinka nesustojo, o naudoti automobiliai ir toliau aktyviai cirkuliuoja tarp pirkėjų.
Svarbus ir pandemijos laikotarpio palikimas. Naujos gamybos ir tiekimo sutrikimai ankstesniais metais sumažino naujų automobilių prieinamumą, o tai pakėlė naudotų modelių vertę. Net ir dabar dalis tų kainų korekcijų nėra visiškai išnykusios, nes rinka grįžo ne į seną, o į pasikeitusią pirkėjų elgseną.
Pirkėjų norai dažnai pralaimi prieš realią pasiūlą
Degalų kainos ir eksploatacijos kaštai vis dar stipriai veikia pasirinkimą, tačiau praktikoje pirkėjus dažnai riboja ne tik biudžetas, bet ir tai, kas apskritai yra rinkoje.
„Regitros“ atvirų duomenų suvestinėse matyti, kad dyzeliniai automobiliai Lietuvos parke vis dar aiškiai dominuoja. Iki 2025 metų liepos 1 dienos buvo registruota daugiau kaip 1,15 mln. dyzelinių M1 klasės lengvųjų automobilių, kai benzininių buvo apie 404 tūkst.
Tai padeda paaiškinti, kodėl ekonomiško automobilio ieškantis pirkėjas ne visada randa tai, ko nori. Teoriškai paklausa gali krypti į taupesnius ar alternatyvių degalų modelius, tačiau realus pasirinkimas vis dar labai priklauso nuo ankstesniais metais susiformavusios pasiūlos struktūros.
Dar vienas signalas, kad rinka išlieka aktyvi, yra bendras registracijų mastas. „Regitra“ skelbė, kad 2025 metais Lietuvoje buvo įregistruotas istoriškai didžiausias naujų ir iš užsienio įvežtų transporto priemonių skaičius, 264 tūkst.
Vis dėlto didesnis registracijų skaičius savaime nereiškia, kad populiariausi naudoti modeliai staiga atpigs. Kol paklausa išlieka stabili, o vairuotojai automobilius eksploatuoja ilgiau, spartaus nuvertėjimo tikėtis nereikėtų.
Todėl nusivilti gali tie, kurie laukia seno scenarijaus, kai kiekvieni papildomi automobilio metai automatiškai reikšdavo ryškų kainos kritimą. Dabartinė rinka veikia kitaip: jei modelis laikomas patikimu, ekonomišku ir lengvai prižiūrimu, jo vertė gali laikytis gerokai tvirčiau nei anksčiau.
