Didžiajai daliai europiečių ir toliau įprasta laisvus pinigus laikyti taupomosiose ar einamosiose sąskaitose. Palyginti su amerikiečiais, europiečiai gerokai rečiau investuoja – pinigai tiesiog „guli“ ir dėl infliacijos pamažu praranda vertę. Kiek iš tiesų rimtas yra iššūkis paskatinti skirtingų kartų europiečius investuoti, o ne vien taupyti?
Europos fondų ir turto valdymo asociacijos (EFAMA) generalinis direktorius Tanguy van der Werve interviu metu atskleidė, kokio masto yra ši problema.
„Tik apie 26 % ES namų ūkių yra kada nors turėję investicinių produktų – tokių kaip fondai, akcijos ar obligacijos, tuo tarpu pastaruosius tris dešimtmečius daugiau nei 50 % JAV namų ūkių nurodo investuojantys į akcijų rinką.
Jei įvertinsime, kad vidutinis diversifikuotas investicinių fondų portfelis 2014–2023 m. būtų išaugęs daugiau nei 50 %, gerokai aplenkdamas infliaciją, akivaizdu, jog europiečiai palieka ant stalo milžinišką neišnaudotą turto kaupimo potencialą“, – teigė jis.
„Tik apie 26 % ES namų ūkių yra kada nors turėję investicinių produktų – tokių kaip fondai, akcijos ar obligacijos, tuo tarpu JAV šis rodiklis jau tris dešimtmečius viršija 50 %“, – pabrėžė Tanguy van der Werve, EFAMA generalinis direktorius.
Finansinio raštingumo iššūkis
Van der Werve išskyrė keletą priežasčių, kodėl europiečiai dažniau renkasi taupymą, o ne investavimą: tai mokesčių sistema, finansinis raštingumas, rizikos tolerancija ir pensijų modeliai.
„Daugelio šalių investavimo lygius lemia skirtinga mokesčių politika – dažnai trūksta pakankamų mokestinių paskatų. Taip pat daugelyje ES valstybių silpnas finansinis raštingumas ir menkai išvystyta investavimo kultūra. Daug kartų europiečių augo manydami, kad senatvėje jais pasirūpins valstybė, tačiau vien šia prielaida pasikliauti nebėra įmanoma.
Šis klaidingas saugumo jausmas nepadeda žmonėms prisiimti atsakomybės už savo finansinę ateitį ir skatina apsiriboti vien banko indėliais. Darbo vietoje siūlomos ir privačios pensijų schemos daugelyje ES šalių išvystytos nepakankamai, todėl gyventojai mažiau dalyvauja kapitalo rinkose“, – aiškino jis.
Populiariausios investavimo tendencijos
Kalbėdamas apie ryškiausias pastarųjų metų tendencijas, atskleidžiančias mažmeninių investuotojų elgsenos ir rizikos apetito pokyčius ES šalyse, EFAMA vadovas pabrėžė biržoje prekiaujamų fondų (ETF) ir diversifikuotų indeksinių fondų augimą. Kartu su skaitmeninėmis brokerių platformomis, kurios leidžia lengvai įsigyti tokių produktų, tai paskatino mažmeninių investuotojų aktyvumą keliose ES valstybėse.
„Visa tai daugeliui namų ūkių investavimą pavertė paprastesniu, pigesniu ir labiau prieinamu sprendimu. Didelę įtaką daro ir socialiniai tinklai – ypač jaunesniems investuotojams, kuriuos nesunku patraukti prie rizikingesnio turto, pavyzdžiui, kriptovaliutų. Tai dar viena priežastis, kodėl būtina kuo anksčiau pradėti finansinį švietimą“, – sakė van der Werve.
Kodėl Europoje investuotojų mažiau?
Grįždamas prie klausimo, kodėl tiek daug europiečių vis dar laiko pinigus sąskaitose ir taip pralaimi infliacijai, užuot pasinaudoję sudėtinių palūkanų efektu, van der Werve pabrėžė, kad dažnai tai nėra sąmoningas pasirinkimas, o labiau inercija.
„Žmonės bijo, kad bandydami kažką daryti su savo pinigais suklys ir praras sunkiai uždirbtas santaupas. Todėl jie nieko nedaro ir laiko pinigus banko sąskaitoje, kur tai atrodo saugiausia. Geresnis finansinis išprusimas padėtų suprasti, kokia yra neinvestavimo galimybės (prarastos naudos) kaina. Ilgalaikiai, gerai diversifikuoti portfeliai laikui bėgant duoda nuoseklią grąžą ir saugo turtą nuo infliacijos.
Daugelyje ES šalių vis dar egzistuoja kultūrinis tabu kalbėti apie pinigus net šeimos viduje – tai situacijos tikrai negerina“, – pastebėjo jis.
„Finansinis švietimas turi prasidėti namuose. Geriausia investicija, kurią žmogus gali padaryti, – tai investicija į savo finansinį raštingumą. Geresnis finansinis išsilavinimas padeda kurti pasitikėjimą ir griauti plačiai paplitusius mitus, pavyzdžiui, kad investuoti gali tik turtingi žmonės. Be to, pernelyg sudėtingos dabartinės investavimo procedūros taip pat skatina gyventojus likti prie įprastų banko indėlių“, – apibendrino EFAMA vadovas.
„Finansinis švietimas turi prasidėti namuose. Geriausia investicija, kurią žmogus gali padaryti, – tai investicija į savo finansinį raštingumą“, – pabrėžė Tanguy van der Werve, EFAMA generalinis direktorius.
