Indijos šiaurės rytuose esantis Mausínramo miestelis garsėja kaip viena drėgniausių vietų pasaulyje. Čia lietūs ne tik dažni, bet ir nepaprastai intensyvūs bei ilgai trunkantys – žmonės savaitėmis beveik neišeina iš namų, o turistai atvyksta specialiai tam, kad savo akimis pamatytų šį gamtos ekstremumą.
Mausínrame per metus vidutiniškai iškrenta apie 11 873 milimetrus kritulių. Tai beveik 11 kartų daugiau nei Glazge ir maždaug 22 kartus daugiau nei Londone. Tokia išskirtinė statistika miestelį išgarsino visame pasaulyje.
Kasmet į šią vietovę atvyksta apie 10 000 turistų. Daugelis jų sąmoningai renkasi musonų sezoną – nuo birželio iki rugsėjo – kad galėtų iš arti patirti ekstremalias liūtis. Pagrindinė šių lietų ypatybė – jų trukmė: jei lietus prasideda, jis gali nesiliuoti ištisas dienas ar net savaites.
Per stipriausias liūtis išeiti iš namų tampa pavojinga. Gatvės greitai virsta purvinu, srauniu vandens srautu, sutrinka susisiekimas, kyla nuošliaužų ir potvynių grėsmė. Vietos gyventojai priversti prisitaikyti prie tokių sąlygų: namai statomi taip, kad atlaikytų nuolatinę drėgmę, o kasdienis gyvenimas planuojamas pagal orų prognozes.
Neįprastai didelis kritulių kiekis Mausínrame paaiškinamas jo geografine padėtimi. Miestelis įsikūręs maždaug 1400 metrų aukštyje virš jūros lygio. Drėgnos oro masės iš Bengalijos įlankos, judėdamos žemyno link, atsiremia į Khasi kalnus ir priverstinai kyla aukštyn. Vėsdamas oras išskiria drėgmę, todėl susidaro idealios sąlygos ilgalaikiams ir intensyviems lietums.
Taip pat skaitykite:
Mausínramo fenomenas ypač aiškiai parodo, kokią didelę įtaką klimatui daro vietovės reljefas ir oro masių judėjimas. Tuo pat metu Pietų Azija susiduria ir su priešinga problema – užsitęsusiomis sausromis. Skaičiuojama, kad apie 600 milijonų šio regiono gyventojų rizikuoja prarasti prieigą prie vandens dėl kritiškai nusenkančios Gangos upės.
Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad dabartinė sausra šiame regione yra didžiausia per pastaruosius 1300 metų. Nustatyta, kad Gangos nuotėkis sumažėjo net 76 procentais, palyginti su XVI amžiumi. Šis kontrastas – tarp rekordinio lietaus vienose vietovėse ir istorinės sausros kitose – aiškiai rodo, kaip sparčiai ir dramatiškai keičiasi pasaulio klimatas.
