Telefonas suskamba, o kitame laido gale – ramus, įtikinamas balsas. Jis kalba rusiškai, prisistato mokesčių inspekcijos darbuotoju ir skuba pranešti apie tariamus finansinius nesklandumus. Tokie skambučiai dažnai prasideda oficialiu tonu, tačiau baigiasi skaudžiais praradimais.
Vyresnio amžiaus žmonės dažnai tampa taikiniu, nes sukčiai pasitelkia baimę, skubą ir tariamą institucijų autoritetą. Pokalbis vystomas taip, kad žmogus net nespėtų suabejoti – spaudimas didėja, o sprendimą reikia priimti čia ir dabar.
Vilniaus regione per kelias dienas taip buvo apgautos dvi garbaus amžiaus moterys. Bendra jų prarasta suma viršijo 29 tūkst. eurų – pinigai atiduoti nepažįstamiems asmenims, patikėjus melagingomis istorijomis apie mokesčius ir elektros skaitiklius.
Kaip pranešė „Policijos departamentas“, sekmadienį į „Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“ kreipėsi 87 metų moteris. Ji informavo, kad penktadienį apie 14 valandą, būdama namuose Vilniuje, sulaukė nepažįstamo vyro skambučio.
Vyras kalbėjo rusų kalba ir prisistatė mokesčių inspekcijos darbuotoju. Pokalbio metu jis įtikino senjorę, esą būtina skubiai sutvarkyti su mokesčiais susijusius klausimus. Įbauginta ir sutrikusi moteris patikėjo pateikta informacija.
Apgaulės būdu iš jos buvo išviliota 18 000 eurų. Pinigus vilnietė perdavė į namus atvykusiam nepažįstamam vyriškiui. Tik vėliau paaiškėjo, kad visa istorija buvo kruopščiai surežisuota apgavystė.
Tą pačią dieną į „Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“ kreipėsi ir 75 metų moteris. Ji nurodė, kad nuo vasario 16 iki 20 dienos į jos namus Vilniaus rajone nuolat skambino nepažįstami asmenys.
Skambinusieji taip pat kalbėjo rusų kalba. Jie prisistatė mokesčių inspekcijos darbuotojais bei asmenimis, atliekančiais elektros skaitiklių remonto darbus. Pasakojimas buvo sudėliotas taip, kad atrodytų įtikinamas ir logiškas.
Per kelias dienas trukusį bendravimą sukčiai sugebėjo išvilioti daugiau nei 11 tūkst. eurų. Nuoseklus spaudimas, nuolatiniai skambučiai ir tariamas oficialumas padėjo jiems pasiekti tikslą.
Abiem atvejais kartojasi panašūs bruožai: rusų kalba, prisistatymas valstybine institucija, skubos jausmas. Tokia taktika parenkama neatsitiktinai – siekiama sukurti įspūdį, kad situacija rimta ir neatidėliotina.
Dažnai pabrėžiama, jog delsti negalima, kitaip grės baudos ar kitos sankcijos. Žmogus paliekamas vienas su baime ir atsakomybe, o sukčiai pasiūlo „paprastą sprendimą“ – perduoti pinigus atvykusiam atstovui.
Svarbu žinoti, kad tikros institucijos niekada neprašo grynųjų pinigų perduoti per nepažįstamus asmenis. Mokesčių inspekcija ar kitos valstybinės įstaigos informaciją teikia oficialiais kanalais, o mokėjimai atliekami per bankines sistemas.
Dėl šių sukčiavimo atvejų policija pradėjo ikiteisminius tyrimus. Pareigūnai aiškinasi aplinkybes ir ragina gyventojus būti budrius, ypač jei sulaukiama skambučių iš nepažįstamų asmenų.
Artimiesiems taip pat verta pasikalbėti su vyresnio amžiaus šeimos nariais apie galimas apgaules. Paprastas priminimas, kad nereikia skubėti ir visada galima pasitarti su vaikais ar anūkais, gali padėti išvengti didelių finansinių nuostolių.
Šios istorijos – skaudus priminimas, kad pasitikėjimu piktnaudžiaujama be skrupulų. Tačiau informuotumas ir atviras bendravimas šeimoje gali tapti stipria apsauga nuo tokių nusikaltimų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
