Bekontakčiai mokėjimai laikrodžiu ir telefonu: kaip veikia, kokie pavojai ir ribos Lietuvoje
Bekontakčiai atsiskaitymai išmaniuoju telefonu ar laikrodžiu Lietuvoje jau tapo kasdienybe, ypač miestuose ir tarp jaunesnių žmonių. Vis daugiau terminalų priima tokio tipo mokėjimus, o kai kurie pirkėjai piniginę išsitraukia tik retais atvejais.
Kartu daugėja klausimų: ar tai tikrai saugu, kokios sumų ribos, kas nutinka pametus įrenginį ir kaip šias technologijas protingai naudoti kelionėse ar vaikų kišenpinigiams. Šiame straipsnyje apžvelgiame pagrindinius praktinius aspektus.
Kaip veikia bekontakčiai mokėjimai telefonu ir laikrodžiu
Bekontakčiai mokėjimai remiasi artimojo lauko ryšiu (NFC). Tai nedidelio nuotolio ryšio technologija, leidžianti įrenginiams „susikalbėti“, kai jie priglaudžiami vienas prie kito, pavyzdžiui, telefonui priartinus prie atsiskaitymo terminalo.
Banko kortelės duomenys tokiu atveju nėra tiesiogiai perduodami. Dauguma skaitmeninių piniginių kortelės informaciją paverčia specialiu žetonu, kuris naudojamas tik mokėjimo operacijai patvirtinti. Tai reiškia, kad prekybininkas nemato tikrojo kortelės numerio.
Kokius įrenginius galima paversti „piniginėmis“
Skaitmeninei piniginei dažniausiai galima priskirti debeto ar kredito kortelę telefone. Tai daroma banko ar specialios mokėjimo programėlės nustatymuose, laikantis ekrane pateikiamų žingsnių ir patvirtinant tapatybę.
Su laikrodžiais procesas panašus: kortelė pridedama per telefono programėlę, vėliau mokant dažnai pakanka paspausti laikrodyje tam skirtą mygtuką ir pridėti jį prie terminalo. Kai kurie laikrodžiai leidžia nustatyti atskirą PIN kodą pačiame laikrodyje, kurį reikia įvesti atsisegus nuo riešo.
Saugumas: ko bijoma labiausiai ir ką svarbu žinoti
Dažniausia baimė: kas nutiks, jei telefonas ar laikrodis bus pavogtas. Čia svarbų vaidmenį atlieka įrenginio apsauga. Jei naudojate atrakinimą PIN kodu, piršto atspaudu ar veido atpažinimu, pašaliniam asmeniui pasinaudoti bekontakčiais mokėjimais tampa gerokai sunkiau.
Praradus įrenginį svarbiausia kuo greičiau prisijungti prie interneto banko (kompiuteryje ar kitame telefone) ir atjungti kortelę nuo skaitmeninės piniginės, o prireikus laikinai užblokuoti pačią kortelę. Dauguma bankų siūlo tai padaryti keliais paspaudimais.
Kitas mitas, kad nugara kišenėje esantį telefoną ar laikrodį kas nors gali „nuskaityti“ viešajame transporte ar eilėje parduotuvėje. Praktikoje tai labai mažai tikėtina: reikalingas artimas priglaudimas, terminalas ir reali mokėjimo operacija, o daugeliu atvejų dar ir telefono atrakinimas.
Mokėjimo limitai ir kas nutinka viršijus sumą
Bekontakčiams mokėjimams taikomi keli skirtingi limitai. Vieną nustato pats bankas ar mokėjimo paslaugų teikėjas, kitą galite susireguliuoti patys interneto banke. Tai leidžia kontroliuoti, kokio dydžio pirkiniams leidžiate bekontaktį atsiskaitymą.
Viršijus nustatytą ribą gali būti paprašyta atrankinio papildomo patvirtinimo, pavyzdžiui, įvesti kortelės PIN kodą terminale ar patvirtinti mokėjimą programėlėje. Tai yra papildomas saugumo sluoksnis, kuris padeda pastebėti įtartiną veiklą.
Jei ketinate įsigyti brangesnį pirkinį, verta įsitikinti, kad limito pakanka arba laikinai jį padidinti. Baigus pirkimą ribą tikslinga vėl sumažinti iki įprasto lygio.
Bekontakčiai mokėjimai vaikams ir paaugliams
Vis dažniau tėvai svarsto, ar vaikui vietoje grynųjų duoti banko kortelę arba leisti naudotis bekontakčiais mokėjimais telefonu. Tai gali būti patogu, tačiau būtinos aiškios taisyklės ir ribos.
Pirmiausia rekomenduojama nustatyti dienos ar savaitės išlaidų limitą ir aptarti, kokiems pirkiniams jis skirtas. Patogu, jei tėvai gali matyti vaiko mokėjimų istoriją interneto banke ir ramiai su juo aptarti, kas nupirkta.
Mažesniems vaikams saugiau duoti atskirą kortelę su ribota suma, o ne pririšti jų įrenginį prie pagrindinės šeimos sąskaitos. Taip net ir pametus kortelę ar telefoną žala būtų ribota.
Naudojimas kelionėse ir pirkiniams internete
Kelionėse bekontakčiai mokėjimai padeda nesinešioti didelių grynųjų sumų. Tačiau svarbu iš anksto pasitikrinti, ar lankomoje šalyje plačiai priimami tokio tipo atsiskaitymai ir ar jūsų banko kortelė nėra ribojama regiono atžvilgiu.
Jei keliaujate ilgesniam laikui, verta nustatyti atskirus limitus atsiskaitymams užsienyje ir išjungti galimybę naudoti kortelę šalyse, į kurias nevažiuojate. Tai dažnai padaroma kelių paspaudimų principu interneto banko nustatymuose.
Bekontakčiai mokėjimai ir skaitmeninės piniginės taip pat naudojamos pirkiniams internete, pavyzdžiui, programėlėse. Tokiu atveju dažniausiai reikia papildomo tapatybės patvirtinimo, todėl svarbu neleisti programėlėms saugoti prisijungimų ir dalintis įrenginiu su kitais žmonėmis.
Praktiniai patarimai saugesniam kasdieniam naudojimui
Pirma, pasirūpinkite įrenginio apsauga: naudokite stiprų PIN kodą, biometrinį atrakinimą ir automatinį ekrano užsirakinimą po trumpo neaktyvumo. Įrenginiui atsirakinti neturėtų pakakti brūkštelėjimo pirštu per ekraną.
Antra, reguliariai peržiūrėkite sąskaitos išrašus ir programėlės siunčiamus pranešimus apie atsiskaitymus. Jei pastebite nepažįstamą operaciją, nedelsdami kreipkitės į banką ir laikinai blokuokite kortelę arba skaitmeninę piniginę.
Trečia, nerekomenduojama jungti bekontakčių mokėjimų įrenginiuose, kuriuos naudojate kartu su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, šeimos planšetėje. Taip pat atsargiai elkitės su neoficialiomis programėlėmis, kurios prašo prieigos prie mokėjimo funkcijų.
Galiausiai, bekontakčius mokėjimus verta vertinti kaip patogų, bet atsakomybės reikalaujantį įrankį. Kuo daugiau suprasite apie limitus, autentifikavimo būdus ir blokavimo galimybes, tuo ramiau jausitės atsiskaitydami be fizinės kortelės ar grynųjų.
