Iki šiol saulės energijos plokštės dažniausiai buvo matomos ant pastatų stogų – tvirtos, statiškos konstrukcijos, montuojamos tiksliai apskaičiuotu kampu ir reikalaujančios patikimo pagrindo. Tačiau ši tradicinė schema gali netrukus tapti praeitimi.

Kornelio universiteto mokslininkai pristatė inovaciją, kuri gali iš esmės pakeisti miestų aprūpinimą atsinaujinančia energija – revoliucinę lankstiąją saulės technologiją „HelioSkin“.

Kurdami „HelioSkin“, tyrėjai rėmėsi biologiniais principais. Jie analizavo, kaip augalų lapai ar moliuskų kriauklės sugeba sugerti šviesą iš įvairių kampų, nepriklausomai nuo savo padėties. Būtent šis gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos tapo įkvėpimu naujos kartos saulės plėvelei, kuri gali būti klijuojama ant įvairiausių paviršių.

Skirtingai nei tradicinės saulės baterijos, „HelioSkin“ nėra standi plokštė su metaliniu karkasu. Tai plona, lanksti fotovoltinė plėvelė, kuri tiesiog pritvirtinama prie pasirinkto paviršiaus. Jai nereikia specialių atramų ar konstrukcijų – pats paviršius tampa jos pagrindu.

Tai reiškia, kad saulės energijos kolektoriai nebėra apriboti horizontaliais stogais ar idealiai orientuotais kampais. Energiją gali gaminti beveik bet kuris paviršius.

Kiekviena siena – potenciali elektrinė

Vienas didžiausių „HelioSkin“ privalumų yra galimybė išnaudoti iki šiol nenaudotus paviršius. Pastatų sienos, lenkti fasadai, kolonos ar net nelygios konstrukcijos gali tapti energiją generuojančiais elementais.

Tai ypač aktualu tankiai apgyvendintuose miestuose, kur stogų plotas dažnai ribotas, tačiau vertikalių paviršių – gausu. Daugiabučiai, biurų pastatai, sandėliai ar prekybos centrai galėtų būti padengiami šia plėvele taip, kad išlaikytų estetiką ir tuo pačiu gamintų elektrą.

Iš esmės miestas galėtų virsti vientisa energiją generuojančia sistema – be sudėtingų montavimo darbų ar radikalių konstrukcinių pakeitimų. Toks sprendimas sudarytų galimybes savivaldybėms, verslui ir gyventojams lengviau siekti tvarumo tikslų bei mažinti priklausomybę nuo centralizuoto elektros tiekimo.

Mažesnis efektyvumas, bet didesnė erdvė

Kaip ir kiekviena naujovė, „HelioSkin“ turi tam tikrų ribotumų. Šiuo metu ši technologija generuoja mažiau energijos kvadratiniame metre nei tradicinės, optimaliai pasuktos saulės plokštės. Kitaip tariant, jos efektyvumas dar neprilygsta klasikiniams sprendimams.

Vis dėlto šį trūkumą kompensuoja milžiniškas potencialus plotas. Jei energiją gali gaminti ne tik stogas, bet ir visas pastato fasadas ar net konstrukciniai elementai, bendras pagaminamos energijos kiekis gali būti didesnis nei naudojant tik tradicines plokštes.

Todėl „HelioSkin“ nėra klasikinės saulės sistemos pakaitalas, o veikiau papildomas, strategiškai svarbus sprendimas. Ypač ten, kur architektūra ar erdvės trūkumas riboja įprastų kolektorių montavimą.

Naujos galimybės architektūrai

Technologija atveria naujas perspektyvas ir architektams. Projektuojant pastatus nebereikia rinktis tarp estetikos ir funkcionalumo – energijos gamyba gali būti integruota į patį dizainą. Lanksti plėvelė leidžia kurti netradicinių formų statinius, kurie išlieka energetiškai efektyvūs.

Be to, „HelioSkin“ gali būti lengvai pritaikoma renovuojant senus pastatus. Užuot atlikus sudėtingas konstrukcines modifikacijas, plėvelę galima tiesiog užklijuoti ant esamų paviršių, taip modernizuojant pastatą ir pagerinant jo energetinį efektyvumą.

Tai gali tapti svarbiu sprendimu plėtojant žaliuosius miestus ir mažinant pastatų anglies dioksido pėdsaką.

Žingsnis į decentralizuotą energijos ateitį

„HelioSkin“ yra pavyzdys, kaip biologijos principų ir pažangių medžiagų derinys gali pakeisti nusistovėjusias technologijas. Atsinaujinanti energija nebėra priklausoma nuo plokštumų ir tikslių kampų – ji tampa lanksti, universali ir lengvai integruojama į aplinką.

Nors technologijai dar reikia tobulinimo, jau dabar aišku, kad ji keičia požiūrį į miestų infrastruktūrą ir energetiką. Jei ši kryptis pasiteisins, ateityje beveik kiekvienas paviršius – nuo biuro pastato sienos iki transporto priemonės – galės tapti elektros šaltiniu. Tai reikštų dar vieną svarbų žingsnį link decentralizuotos ir plačiai prieinamos žaliosios energijos sistemos.