Skaitmenizacija bankų sektoriuje atveria vis daugiau galimybių, tačiau ne visiems klientams jos yra vienodai lengvai prieinamos. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms išmaniosios programėlės ir elektroninės tapatybės priemonės gali tapti rimtu iššūkiu.
Neseniai Latvijoje nuskambėjusi situacija atskleidė, kaip tokiose aplinkybėse gali kilti neaiškumų dėl pagalbos ribų ir saugumo reikalavimų. Istorija išplito po to, kai viena moteris, apsilankiusi „Swedbank“ padalinyje prekybos centre „Akropole“, tapo liudininke incidento.
Vyresnio amžiaus klientė, lydima artimo žmogaus, galimai sūnaus, kreipėsi pagalbos norėdama įsidiegti „Smart-ID“ programėlę. Vis dėlto banko konsultantė neleido palydovui padėti atlikti veiksmų telefone. Senjorė akivaizdžiai nerimavo, nes viena nesugebėjo atlikti reikalingų žingsnių.
Konsultantė paaiškino, kad jei klientas negali savarankiškai naudotis priemone, jos aktyvavimas negalimas. Po aštresnės diskusijos situacija buvo išspręsta, tačiau kilo platesnis klausimas – ar žmogus tikrai negali gauti pagalbos, jei pats nesugeba naudotis išmaniaisiais įrankiais?
Kodėl „Smart-ID“ laikomas ypač jautria priemone?
„Swedbank“ atstovas Jānis Krops paaiškino, kad tokiose situacijose bankas privalo laikytis itin griežtų saugumo taisyklių. „Smart-ID“ yra pilnavertė asmens tapatybę patvirtinanti priemonė, prilygstanti pasui ar asmens tapatybės kortelei.
Tai reiškia, kad bankas turi būti tikras, jog šia priemone naudosis tik tas asmuo, kuriam ji išduota. Kaip niekas nenorėtų, kad jo vardu pasą atsiimtų kitas žmogus, taip ir „Smart-ID“ negali būti diegiama ar aktyvuojama per trečiuosius asmenis, net jei tai šeimos narys.
Bankas gali paaiškinti, parodyti ir apmokyti klientą, tačiau jei matoma, kad asmuo pats nesugebės savarankiškai naudotis priemone, jos aktyvavimas neleidžiamas. Toks atsargumas, pasak banko atstovų, būtinas siekiant apsaugoti klientų lėšas nuo galimo piktnaudžiavimo.
Praktika rodo, kad pasitaiko atvejų, kai senjorai patiki savo banko korteles, prisijungimo duomenis ar kitą jautrią informaciją artimiesiems ar pažįstamiems, o vėliau tai baigiasi finansiniais nuostoliais.
Ką daryti, jei žmogus nebegali tvarkyti finansų pats?
Jeigu žmogus nebegali savarankiškai naudotis banko paslaugomis, sprendimas – oficialiai suteikti teisę kitam asmeniui tai daryti. Galima sudaryti įgaliojimą.
„Swedbank“ atveju galima paskirti kitą asmenį, kuris turi sąskaitą tame pačiame banke. Tokiam įgaliojimui nereikia notaro patvirtinimo. Įgaliotinis nebūtinai turi būti šeimos narys – tai gali būti bet kuris patikimas asmuo. Tokiu būdu jis tampa oficialiu sąskaitos naudotoju ir gali teisėtai tvarkyti finansinius reikalus.
Be to, bankas planuoja įgyvendinti naują procedūrą, kuri leis klientui gauti konsultaciją dalyvaujant jo pasirinktam pasitikėjimo asmeniui. Tai bus galima tik tuo atveju, jei klientas aiškiai sutiks, kad jo duomenys būtų atskleisti ir aptariami konsultacijos metu. Toks sprendimas leis užtikrinti balansą tarp pagalbos ir saugumo.
Ar „Smart-ID“ yra vienintelė galimybė?
Svarbu pabrėžti, kad „Smart-ID“ nėra vienintelė priemonė naudotis banko ar valstybės paslaugomis. Klientai gali rinktis ir kitas identifikavimo alternatyvas – kodų generatorių, banko mobiliąją programėlę ar biometrinį atpažinimą telefone.
Kiekvienas gali pasirinkti jam paprasčiausią ir patogiausią sprendimą. Tačiau nepriklausomai nuo pasirinktos priemonės, saugumo reikalavimai išlieka aukšti.
Pastaruoju metu suaktyvėjus finansiniams sukčiams, bankų pareiga – maksimaliai apsaugoti klientų lėšas. Net jei šalia yra artimas žmogus, bankas privalo įsitikinti, kad situacija nėra piktnaudžiavimo atvejis.
Statistika rodo, kad būtent vyresnio amžiaus žmonės dažniau tampa apgavysčių aukomis. Jie linkę pasitikėti artimaisiais ar pažįstamais ir atskleisti jautrią informaciją, kuri vėliau gali būti panaudota prieš juos pačius.
Todėl bankų taikomos griežtos procedūros nėra perteklinės – jos skirtos apsaugoti klientų pinigus ir užtikrinti, kad skaitmeninės priemonės būtų naudojamos saugiai. Nors tokios situacijos gali sukelti nepasitenkinimą ar nesusipratimų, ilgalaikėje perspektyvoje jos padeda išvengti kur kas didesnių problemų.
