Švedijos finansų priežiūros tarnyba (FSA) pradėjo tyrimą dėl vieno didžiausių šalies bankų – „Swedbank“. Reguliuotojas siekia įvertinti, ar banko taikomos klientų patikros procedūros buvo pakankamos ir atitiko nacionalinius bei tarptautinius pinigų plovimo ir neteisėtai įgytų lėšų legalizavimo prevencijos reikalavimus.

Tyrimas apims beveik dvejų metų laikotarpį – nuo 2023 m. gruodžio iki 2025 m. lapkričio. Nors FSA kol kas nepateikia detalių apie galimus pažeidimus, pats tyrimo pradėjimas rodo, kad finansų sektoriaus priežiūra Švedijoje išlieka itin griežta, ypač po ankstesnių skandalų Baltijos regione.

Dėmesys kontrolės mechanizmams ir „due diligence“ procedūroms

Didžiausias tyrimo dėmesys bus skiriamas banko vidaus kontrolės mechanizmams bei klientų patikimumo vertinimo procedūroms (angl. due diligence). Tai reiškia, kad bus analizuojama, kaip „Swedbank“ identifikuoja savo klientus, vertina jų rizikos profilį, stebi finansinius srautus ir reaguoja į įtartinas operacijas.

Pinigų plovimo prevencijos sistemoje būtent klientų patikra laikoma vienu svarbiausių elementų. Bankai privalo ne tik surinkti informaciją apie klientų tapatybę ir veiklos pobūdį, bet ir nuolat atnaujinti duomenis, vertinti riziką bei taikyti sustiprintas patikros priemones tais atvejais, kai kyla didesnė pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo grėsmė.

FSA pabrėžė, kad 2026 metais bankų gebėjimas valdyti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikas bus vienas pagrindinių institucijos veiklos prioritetų. Tai rodo sisteminį požiūrį į šią problemą, o ne pavienį atvejį.

Kol kas priežiūros institucija nepatikslino, ar šis tyrimas yra įprastinės planinės priežiūros dalis, ar jis pradėtas gavus konkrečios informacijos apie galimus pažeidimus.

„Swedbank“ pozicija – komentarai per reguliuotoją

Pats bankas situaciją komentuoja itin lakoniškai. „Swedbank“ nurodė, kad visais klausimais, susijusiais su vykstančiu tyrimu, reikėtų kreiptis tiesiogiai į FSA.

Toks atsargus komunikacijos tonas nėra neįprastas, kai vyksta reguliacinis tyrimas. Finansų institucijos paprastai vengia detalių komentarų, kol procesas nėra baigtas, kad nebūtų sudarytas įspūdis apie galimus pažeidimus ar išvadas, kurios dar nėra oficialiai patvirtintos.

Ankstesni tyrimai ir Baltijos kontekstas

Svarbu pažymėti, kad tai ne pirmas kartas, kai „Swedbank“ atsiduria pinigų plovimo prevencijos kontekste. Jungtinių Valstijų Teisingumo departamentas šių metų sausį nutraukė savo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo per „Swedbank“, nenustatęs pagrindo skirti baudą.

Šis JAV tyrimas buvo susijęs su plačiai nuskambėjusiu pinigų plovimo skandalu Baltijos šalyse, kuris pirmiausia iškilo „Danske Bank“ atveju. Tuo metu buvo atskleista, kad per kai kuriuos bankų padalinius Baltijos regione galėjo būti pervesta didelės apimties įtartinų lėšų iš nerezidentų.

Nors JAV institucijos galiausiai nusprendė „Swedbank“ atžvilgiu sankcijų netaikyti, pats faktas, kad bankas buvo įtrauktas į tyrimų lauką, turėjo reikšmingą reputacinį poveikį.

Platesnė reikšmė finansų sektoriui

Naujas Švedijos FSA tyrimas turi platesnę reikšmę nei vien tik vienam bankui. Jis siunčia signalą visam finansų sektoriui, kad pinigų plovimo prevencija išlieka viena jautriausių ir griežčiausiai prižiūrimų sričių.

Po ankstesnių skandalų Šiaurės ir Baltijos regione finansų priežiūros institucijos gerokai sugriežtino reikalavimus bankams. Sustiprinta priežiūra apima ne tik dokumentų patikrą, bet ir realų rizikos valdymo sistemų efektyvumo vertinimą – ar bankai tik formaliai laikosi taisyklių, ar iš tiesų geba identifikuoti ir sustabdyti įtartinas operacijas.

Tyrimo rezultatai gali turėti tiek finansinių, tiek reputacinių pasekmių. Jei būtų nustatyti pažeidimai, bankui galėtų grėsti baudos ar papildomi veiklos ribojimai. Jei pažeidimų nenustatoma, tai galėtų sustiprinti pasitikėjimą banko rizikos valdymo sistema.

Kol kas tyrimas yra pradinėje stadijoje, todėl galutinių išvadų teks palaukti. Tačiau jau dabar aišku, kad Švedijos priežiūros institucija 2026 metais planuoja skirti itin didelį dėmesį kovai su pinigų plovimu, o tai reiškia, kad finansų sektoriui teks veikti dar griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje.