Investavimo Lietuvoje tendencijos pernai buvo vienos palankiausių per pastarąjį dešimtmetį, skelbia banko „Artea“ grupė – šalies investicijų indekso vertė pernai pakilo 9,2 proc. ir pranoko 7,3 proc. rodiklį 2024-aisiais.

Per dešimtmetį toks metinis augimas nusileidžia tik 11 proc. šuoliui 2021 metais.

„Praėjusiais metais Lietuvos investicijų indekso vertė augo 9,2 proc. ir toks keistas sutapimas, kad tai sutampa su vidutine grąža per paskutinius 30 metų“, – ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė „Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Regimantas Valentonis.

„Tai labai geras rodiklis ilgalaikėje perspektyvoje“, – pridūrė jis.

Pasak „Artea“, investicijų indekso šuolį antrus metus iš eilės lemia sparčiai auganti biržoje prekiaujamų Lietuvos įmonių akcijų vertė. Pernai jų vertė augo sparčiausiai per pastaruosius 15 metų – 25 proc. ir pralenkė tiek pasaulio akcijų vertės augimą (JAV doleriais), tiek Europos įmonių vertės augimą.

Nors šalies gyventojai viena patraukliausių investicijų laiko nekilnojamąjį turtą (NT), R. Valentonis mano, jog pastaruosius 15 metų galbūt labiau apsimokėjo investuoti į Lietuvos įmonių akcijas, kurių vidutinis metinis vertės pokytis yra didesnis nei būsto vertės pokytis su galimomis nuomos pajamomis.

„Apskritai vien investicijų į akcijas vertė Lietuvos gyventojų finansinio portfelio turto portfelyje per metus išaugo 28 proc. arba net 380 mln. eurų iki 1,7 mlrd. eurų“, – teigia ekspertas.

Didžiausią grąžą pernai siūliusi investicija – auksas

Vienintelė investicija, kuri pagal brangimą 2025 m. aplenkė lietuviškų įmonių akcijas – auksas. Pasak Lietuvos investicijų indekso, aukso kaina pernai šoktelėjo 64,6 proc. (2024 m. – 27,2 proc. augimas).

„Auksas, jei užpernai jis brango panašiai kaip Lietuvos akcijos ir tai atrodė nemažai, pernai išvis buvo seniai matytas, o gal išvis niekad nematytas brangimas. (…) 2025 m. auksas augo 65 proc. (…) Įspūdingi procentai – per 2 metus beveik 100 proc. brangimas ir šių metų pradžia šią tendenciją pratęsė, tačiau ji kiek pristojo vasario mėnesį“, – teigė R. Valentonis.

„Ši turto klasė patraukė visų dėmesį, o jos ilgalaikis augimas taip pat natūraliai kilo aukštyn“, – pridūrė investicijų ekspertas.

Pasak indekso, NT nuomai grąža, 2024 metais siekusi 7,7 proc. dėl lėtesnio būsto kainų augimo, 2025 m. sugrįžo į dviženklio prieaugio zoną – 15,3 proc., iš kurių 11,3 proc. sudarė būsto kainos pokytis, o 3,9 proc. – nuomos pajamos.

„Artea“ teigimu, nors antrosios pakopos pensijų fondai nėra įtraukiami skaičiuojant Lietuvos investicijų indeksą, nes jie investuoja ne tik Lietuvoje, pensijų fondai sudaro vis didesnę šalies gyventojų finansinio turto dalį, todėl ekspertai įvertino ir jų grąžą.

Skaičiuojama, kad bendra vidutinė visų antrosios pakopos pensijų fondų Lietuvoje grąža, atskaičius mokesčius, 2025 m. sudarė 6,1 proc. ir gerokai lenkė infliaciją, kuri sudarė 3,4 proc.

Tiesa, infliacijos nepavijo ilgalaikės obligacijos, generavusios vidutinę 2,9 proc. grąžą ir indėliai, kurių vidutinės palūkanos siekė 2,1 proc.

„Daugelis investicijų 2025 m. gyventojams galėjo padėti apsaugoti savo turtą nuo nuvertėjimo. Santykinai mažiau rizikingų antrosios pakopos pensijų fondų grąža tiek pernai, tiek ir ilgu 10 ar 15 metų laikotarpiu nuolat ir reikšmingai pranoko infliaciją, kaip ir kitos ilgalaikės investicijos“, – pastebi R. Valentonis.

Teigiama, kad Lietuvos investicinis indeksas nuosekliai auga jau 15 metų iš eilės. Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje į įmonių akcijas, NT, ilgalaikes obligacijas ir indėlius investuojantys gyventojai, remiantis indeksu, galėjo uždirbti 83,7 proc. grąžą arba vidutiniškai 6,3 proc. kasmet.

Likvidus Lietuvos namų ūkių turtas per dešimtmetį išaugo triskart

Remiantis Lietuvos banko (LB) teikiamais duomenimis, likvidaus Lietuvos namų ūkių turto (neįskaitant NT) vertė per pastaruosius 10 metų išaugo tris kartus – nuo 15,7 mlrd. eurų 2015-aisiais iki 47,5 mlrd. eurų 2025 m.

Pastebima, kad nuosekliai keičiasi ir šio turto struktūra, kurioje vis didesnę dalį sudaro pensijų, investiciniai fondai, vėl į madą sugrįžta akcijos ir skolos vertybiniai popieriai (obligacijos), o grynųjų pinigų ir indėlių vertė palaipsniui mažėja.

„Artea“ ekspertas R. Valentonis prognozuoja, kad šiemet įtakos Lietuvos investicijų indeksui vėl turės akcijos. Jos gali svyruoti dėl neapibrėžtumų rinkoje, tačiau, vertinant Lietuvos ekonominę sveikatą ir tvarų augimą, šalies įmonių akcijos gali ir toliau išlaikyti palankias tendencijas, prie kurių gali prisidėti ir lėšos iš antrosios pakopos pensijų fondų.

Anot jo, pensijų fondų lėšos bei atsivėrusios palankesnės sąlygos skolintis būstui gali auginti ir NT vertę, nors pats uždarbis iš būsto nuomos šiais metais gali būti artimas infliacijai.

Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės rengiamą Lietuvos investicijų indeksą lygiomis dalimis sudaro kasmet vertinama pagrindinių šalies turto klasių: akcijų, obligacijų, būsto nuomai ir indėlių grąža.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.