Italijos vyriausybė ragina Europos Sąjungą pristabdyti savo pagrindinį klimato politikos instrumentą – jau 20 metų veikiančią Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS). Tai – naujausias ir iki šiol vienas rimčiausių išpuolių prieš ES pastangas lėtinti klimato kaitą.

Italija jau anksčiau paskelbė planus subsidijuoti elektros energijos gamintojus taip, kad būtų sugriauta esminė ETS logika – „teršėjas moka“ principas. Tačiau ketvirtadienį Roma žengė dar toliau ir pareikalavo, kad Briuselis apskritai sustabdytų šį mechanizmą iki išsamios politikos peržiūros, numatytos vėliau šiais metais.

„Dabartinis ETS mechanizmas tėra mokestis, rinkliava daug energijos naudojančioms įmonėms“, – atvykęs į ketvirtadienį Briuselyje vykusį ekonomikos ir pramonės ministrų susitikimą sakė Italijos įmonių (pramonės) ministras Adolfo Urso.

„Būtina jį iš esmės peržiūrėti. O kad tai padarytume tinkamai, ETS veikimas turi būti sustabdytas iki reformos“, – pridūrė jis.

Tai – neeilinis išpuolis prieš pagrindinį ir iki šiol veiksmingiausiu laikomą ES kovos su klimato kaita instrumentą. Jis rodo, kad ilgus metus Europos Sąjungoje vyravęs platus politinis sutarimas dėl ambicingos klimato politikos pradeda irti.

Pastarosiomis savaitėmis ir kitos valstybės rodė silpnėjantį palaikymą anglies kainodarai, tačiau Italijos pozicija – kol kas agresyviausias vienos didžiausių Europos ekonomikų žingsnis.

Šį mėnesį, po gausios pramonės kritikos ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo užuominų, kad reikėtų susilpninti ETS, anglies kaina ES rinkoje per savaitę smuko nuo 81 iki 72 eurų už toną. Ketvirtadienį, po Urso pareiškimų, ji dar labiau nukrito ir laikėsi vos virš 70 eurų ribos. Rinka patiria didelį nepastovumą, nes valstybės didina spaudimą prieš šiemet numatytą svarbią ETS peržiūrą.

Be raginimo sustabdyti ETS, Italija paskelbė planus kompensuoti dujines elektrines už lėšas, kurias jos išleidžia įsigydamos taršos leidimus. Taip faktiškai būtų panaikintas sistemos suteikiamas paskatinimas mažinti išmetamo CO₂ kiekį.

Pramonės krizė ir Italijos argumentai

„Susiduriame su Europos chemijos pramonės žlugimo grėsme, išgyvename Europos plieno sektoriaus krizę. Negalime laukti, kol užsitęsusios ES derybos baigsis ir bus rastas sprendimas“, – sakė Urso Briuselyje.

Italijos vyriausybė tvirtina, kad kompensuodama dujinių elektrinių patiriamus ETS kaštus, ji sumažins iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros kainą. Pagal dabartinę rinkos modelio logiką galutinę elektros kainą nustato brangiausias šaltinis – paprastai tai būna iškastiniu kuru kūrenamos dujinės elektrinės.

Kritikai atkerta, kad kėsinimasis į ETS turės tik menką – jei išvis turės kokį nors – poveikį galutiniams buitinių vartotojų tarifams ir kad priemonė labiau naudinga įtakingiems Italijos dujų gamintojams bei tiekėjams.

Romos vienašalis žingsnis

Italijos gyventojai moka ketvirtus pagal dydį elektros tarifus Europoje. Viena svarbiausių to priežasčių – didelė priklausomybė nuo gamtines dujas deginančių elektrinių, kurios sudaro apie 44 proc. šalies energijos balanso ir lemia aukštesnę kainą visai rinkai.

Premjerės Giorgios Meloni politiniai sąjungininkai visiškai palaiko įstatymo projektą, ETS vadina „mokesčiu“, o vienašališkus Romos veiksmus pristato kaip būtinybę, kuri turėtų priversti ES reaguoti, kai prasidės oficiali ETS peržiūra.

Planas kompensuoti dujines elektrines, pasak vieno pagrindinių įstatymo šalininkų, centro dešinės parlamentaro Raffaele Nevi, turėtų „atidaryti dialogą“ su Europos Komisija ir tapti „katalizatoriumi“ greitesnei anglies rinkos reformai. Apie tai jis kalbėjo Romoje surengtoje spaudos konferencijoje.

ES žaliųjų pertvarka ant svarstyklių

ETS šalininkai primena, kad ši sistema apima maždaug pusę visų ES išmetamų teršalų ir yra kertinis ES žaliojo kurso ramstis. Subsidijavus anglies kaštus taip, kaip siūlo Meloni vyriausybė, investicijos į iškastinį kurą galėtų tapti patrauklesnės ir nukreipti kapitalą nuo atsinaujinančių energijos išteklių.

„Italijos per didelės elektros kainos yra tiesioginė jos pernelyg didelės priklausomybės nuo dujų pasekmė – ji yra didžiausia visoje ES“, – teigė Italijos klimato politikos analitinio centro „ECCO“ Europos programos direktorė Chiara di Mambro.

„ETS sustabdymas, kaip šiandien pasiūlyta, arba dujų subsidijavimas, numatytas naujausiame vyriausybės energetikos dekrete, Italiją vestų priešinga kryptimi: silpnintų kainos signalą, didintų rinkos neapibrėžtumą ir galiausiai vilkintų perėjimą nuo brangių iškastinių išteklių“, – pridūrė ji.

Kiti ekspertai mano, kad Roma tiesiog traukia ne tą „svirtį“.

Vietoj to, kad mažintų sąnaudas atsinaujinančiai energijai, Italija iš esmės socializuoja dujinių elektrinių anglies kaštus, paskirstydama juos visiems vartotojams.

„Jūs panaikinate papildomą mokestį iškastiniu kuru pagamintai energijai ir išdalijate tą kaštą taip pat ir energijai iš atsinaujinančių išteklių“, – teigė buvęs aukšto rango Italijos energetikos sektoriaus vadovas, paprašęs anonimiškumo, kad galėtų laisviau komentuoti priemonę.

Be to, anot jo, Roma galėjo pervertinti numatomą poveikį gyventojų sąskaitoms. Daugelis atsinaujinančios energetikos projektų veikia pagal už rinkos ribų sudarytas ilgalaikes, fiksuotos kainos sutartis, todėl sąskaitos tik iš dalies priklauso nuo ETS kainos.

Atsinaujinančios energetikos vystytojai savo ilgalaikes investicijas planuoja remdamiesi būtent tomis, su ETS susietomis, aukštesnėmis kainomis. Naujoji tvarka gali pakirsti šiuos planus ir sustiprinti dujų pozicijas, pažymėjo pašnekovas. Pavyzdžiui, energetikos įmonės „Edison“ vadovas neseniai viešai įspėjo, kad vyriausybės planai gali sulėtinti žaliąją pertvarką.

Didėjantis spaudimas ETS sistemai

Europos Komisija į prašymus pakomentuoti naująjį Italijos dekretą dar neatsakė ir oficialios pozicijos neišreiškė. Pats dokumentas dar turi būti galutinai priimtas įstatymo forma. Tačiau ruošdamasi numatytai ETS peržiūrai, kuri turėtų būti pristatyta trečiąjį šių metų ketvirtį, Komisija susiduria su vis didesniu spaudimu švelninti šios sistemos reikalavimus.

Austrijos energetikos ministrė Elisabeth Zehetner neseniai pareiškė, kad dujomis kūrenamos elektrinės turėtų būti išimtos iš ETS taikymo srities. Jos nuomone, ES turėtų „skirti dujas ir anglį“, labiau apmokestinant tik „labai anglies dioksidą imlias“ technologijas.

Ketvirtadienį vykusiame pramonės ministrų susitikime Briuselyje Austrija dar kartą patvirtino šią poziciją ir pagyrė Italijos požiūrį.

Vokietija taip pat pareikalavo plataus ETS peržiūrėjimo. Ekonomikos ministrė Katharina Reiche pabrėžė, kad dabartiniai Komisijos standartai, kuriais remiantis apskaičiuojama, kiek nemokamų taršos leidimų tenka atskiriems sektoriams, „nėra įgyvendinami mūsų chemijos pramonėje“.

Vis dėlto ne visos valstybės pasirengusios silpninti ar stabdyti ETS. Prancūzijos ir Švedijos ministrai tam aiškiai pasipriešino.

„Viena yra kalbėti apie smulkų ETS derinimą, tačiau raginimai atlikti tarsi atvirą širdies operaciją vienam sėkmingiausių Sąjungos ekonominių instrumentų kelia riziką visiškai nutraukti kraujotaką“, – perspėjo Švedijos pramonės ministrė Ebba Busch.