Jaunų žmonių finansiniai sprendimai visada buvo savotiškas lakmuso popierėlis, rodantis, kokias vertybes jie iškelia į pirmą vietą ir kaip įsivaizduoja savo ateitį.

SEB banko atlikta Baltijos šalių vartojimo kreditų analizė leidžia aiškiau suprasti, kam šiandien 18–25 metų amžiaus jaunuoliai ryžtasi skolintis ir kokius tikslus laiko svarbiausiais pirmaisiais savarankiško gyvenimo metais.

Studijos, pirmasis darbas, išsikraustymas iš tėvų namų ar persikėlimas į kitą miestą – tai laikotarpis, kai finansiniai sprendimai tampa itin reikšmingi. Nors jaunimo paskolų sumos dažniausiai nėra didelės, jų paskirtis aiškiai parodo svarbiausius prioritetus: mobilumą, savarankiškumą ir gyvenimo kokybę. Įdomu ir tai, kad Lietuvoje jauni žmonės kiek dažniau nei kaimyninėse šalyse skolinasi kelionėms.

Automobilis – svarbiausias pirkinys

Analizuojant 2025 metų SEB banko duomenis, akivaizdu, kad dominuojanti paskolų paskirtis Baltijos šalyse – automobilio įsigijimas. Jaunimas dažniausiai renkasi vartojimo paskolą būtent šiam tikslui.

Lietuvoje paskolos automobiliui sudarė beveik 44 proc. visų 18–25 metų amžiaus klientams išduotų vartojimo kreditų. Latvijoje ši dalis dar didesnė – apie 50 proc., Estijoje – kiek daugiau nei 46 procentai.

Nors automobilį galima įsigyti ir lizingu, dalis jaunimo renkasi vartojimo paskolą. Tai gali lemti kelios priežastys: lizingui dažniausiai reikia pradinio įnašo, be to, finansuojami brangesni automobiliai. Tuo tarpu vartojimo paskolos vidurkis Lietuvoje ir Latvijoje siekė apie 5 000 eurų, Estijoje – beveik 6 300 eurų. Skolinimosi laikotarpis paprastai trunka 4–5 metus.

Pasak SEB banko asmeninių finansų ekspertės Sigitos Strockytės-Varnės, šie skaičiai rodo aiškią tendenciją: jaunam žmogui itin svarbus mobilumas.

„Automobilis suteikia galimybę lengviau derinti darbą ir studijas, gyventi užmiestyje ar kitame mieste. Neatsitiktinai automobilis patenka ir tarp trijų pagrindinių jaunimo taupymo tikslų“, – sako ekspertė.

Antroje vietoje – įvairios asmeninės reikmės

Antroje vietoje pagal populiarumą – paskolos įvairioms reikmėms. Lietuvoje jos sudarė beveik 28 proc. jaunimui išduotų vartojimo kreditų, Latvijoje – apie 24 proc., Estijoje – beveik 20 procentų.

Vidutinė tokių paskolų suma siekia iki 3 500 eurų, o grąžinimo laikotarpis dažniausiai trumpesnis nei automobilio paskolų – apie 3–4 metus.

Nors konkreti paskirtis dažnai nenurodoma, tikėtina, kad lėšos skiriamos studijoms, kvalifikacijos kėlimui, kompiuterinei įrangai ar kitoms investicijoms į gyvenimo kokybę.

„Pirmieji savarankiško gyvenimo metai reikalauja papildomų investicijų – tiek mokslui, tiek profesinei pradžiai ar būtiniausioms gyvenimo sąlygoms susikurti“, – teigia S. Strockytė-Varnė.

Jos teigimu, apie šias išlaidas verta pradėti galvoti dar mokykloje ir kartu su tėvais ieškoti būdų, kaip sukaupti finansinį pagrindą startui.

Trečioje vietoje – būsto gerinimas ir baldai

Trečia pagal populiarumą paskirties kategorija visose Baltijos šalyse – namų gerinimas ir baldų įsigijimas. Pradėjus savarankišką gyvenimą, natūraliai atsiranda poreikis įsirengti būstą pagal savo poreikius.

Šiai paskirčiai 2025 metais Baltijos šalyse jaunimas skolinosi vidutiniškai 5 000–6 000 eurų. Tai rodo, kad jaunimas investuoja ne tik į mobilumą, bet ir į gyvenamosios aplinkos kokybę.

Kelionėms – dažniau Lietuvoje

Įdomi detalė – kelionėms skirtos paskolos. Lietuvoje jos sudarė apie 4 proc. visų jaunimui suteiktų paskolų ir užėmė ketvirtą vietą. Latvijoje – beveik 2 proc. (šešta vieta), Estijoje – apie 3 proc. (septinta vieta).

Kelionėms skirtų paskolų sumos paprastai svyruoja nuo 1 200 iki 2 000 eurų, o grąžinimo terminas – iki 3 metų. Tai gali būti tiek poilsinės, tiek su mokymusi ar profesiniu tobulėjimu susijusios kelionės.

Jeigu kelionė padeda įgyti naujų kompetencijų ar išplėsti profesinius horizontus, ji gali tapti investicija į ateitį. Tačiau prieš skolinantis svarbu objektyviai įvertinti, ar tokia paskola tikrai būtina.

Finansinio raštingumo svarba

Bendras 18–25 metų jaunimo vartojimo paskolos vidurkis SEB banke 2025 metais Baltijos šalyse svyravo nuo 4 200 iki 5 800 eurų. Nors šis segmentas sudaro nedidelę viso vartojimo kreditų portfelio dalį, finansiniai įsipareigojimai dažnai prisiimami dar tik pradėjus savarankišką gyvenimą.

Ekspertė primena, kad atsakingas skolinimasis gali būti racionalus sprendimas, jei jis kuria ilgalaikę vertę. Tačiau neatsakingi sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių, ypač planuojant ateityje imti būsto paskolą.

Prieš skolinantis rekomenduojama atsakyti į kelis esminius klausimus: ar paskola kuria ilgalaikę vertę, ar turima finansinė pagalvė bent 3–6 mėnesiams, kiek realiai kainuos paskola su visomis palūkanomis ir papildomomis išlaidomis, ar įsipareigojimas netrukdys ateities planams.

Jauname amžiuje formuojami finansiniai įpročiai dažnai lemia viso gyvenimo pasirinkimus. Todėl kiekvienas sprendimas skolintis turėtų būti pagrįstas aiškiu tikslu, realiu grąžinimo planu ir sąmoningu rizikų įvertinimu.