Europos Parlamento nariai vis dar neranda bendros pozicijos dėl Europos Centrinio Banko remiamo skaitmeninio euro projekto. Vokietijai spaudžiant dėl spartesnės pažangos, kritikai perspėja, kad svarstomas teisės aktas yra iš esmės ištuštinamas.

Skaitmeninio euro svarstymas Europos Parlamente vėl stringa po to, kai pagrindinis pranešėjas, Ispanijos europarlamentaras Fernando Navarrete Rojas iš Europos liaudies partijos (EPP), sudarė mažumos bloką kartu su kraštutinių dešiniųjų frakcijomis. Dėl to šešėliniai pranešėjai nebegali suformuoti darbinės daugumos aplink jo parengtą projektą.

Su „Euronews“ susipažinta naujausia kompromisinio teksto versija taip pat reikšmingai susiaurintų projekto apimtį ir paliestų pačią Europos Komisijos plano esmę.

Briuselis siūlo skaitmeninę grynųjų pinigų formą, kuri būtų naudojama tiek internetu, tiek neprisijungus. Tuo tarpu Navarrete siekia, kad skaitmeninis euras būtų naudojamas tik neprisijungus (offline režimu).

Kaip pranešėjas, Navarrete atsakingas už teisės akto teksto rengimą ir sutarimo tarp politinių grupių paiešką derantis su šešėliniais pranešėjais. Šis procesas turėtų padėti Parlamentui priimti daugumos remiamą poziciją.

Europos Parlamentas jau yra parodęs bendrą paramą skaitmeniniam eurui. Vasario 10 d. europarlamentarai patvirtino Europos Centrinio Banko metinę ataskaitą ir pritarė dviem skaitmeninį eurą palaikančioms pataisoms. Daugiausia prieštaravimų kilo iš dalies centristų ir kraštutinių dešiniųjų atstovų.

Net ir EPP frakcija dėl šio klausimo yra pasidalijusi. Vokietijos delegacija, patirianti didelį spaudimą iš Berlyno, projektą stipriai remia. Vasario viduryje Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilis žurnalistams pareiškė, kad tie, kurie priešinasi skaitmeniniam eurui, „kenkia Europai“.

Du su derybomis susipažinę šaltiniai „Euronews“ sakė, kad Navarrete pateiktos pataisos naujausiame kompromisiniame tekste yra nepriimtinos grupėms, palaikančioms Komisijos planą, ir dėl to teisėkūros procesas pateko į aklavietę.

„Euronews“ kreipėsi į pagrindinį pranešėją Navarrete dėl komentaro, tačiau jo nebuvo gauta iki publikavimo momento.

Akivaizdus akligatvis vėl išryškėjo ketvirtadienį vykusiame posėdyje, kai europarlamentarai pamėgino sušvelninti nesutarimus po aštrių diskusijų, pripažindami, kad „tekstas nejudėja iš vietos“.

Numatytas dar vienas susitikimas kovo 10 d., tačiau šaltiniai prognozuoja, kad balsavimas, pirminiu planu suplanuotas gegužę, greičiausiai bus atidėtas.

ES valstybės narės Taryboje jau yra suderinusios savo poziciją. Be Parlamento mandato teisėkūra negali pereiti į kitą etapą.

Kas yra skaitmeninis euras?

Skaitmeninis euras įgavo naują politinę reikšmę, paaštrėjus ekonominei įtampai tarp ES ir JAV ir vis garsiau diskutuojant apie Europos priklausomybę nuo Amerikos mokėjimo milžinių.

Dvi JAV bendrovės – „Visa“ ir „Mastercard“ – šiuo metu yra pagrindas didžiajai daliai kasdienių mokėjimo kortelėmis operacijų Europoje. ECB duomenys už 2025 m. rodo, kad šie du tinklai sudaro 61 % visų kortelių mokėjimų ES ir beveik visus atsiskaitymus kortelėmis tarpvalstybiniu mastu.

Projektu siekiama sukurti elektroninę grynųjų pinigų formą, kurią leistų Europos Centrinis Bankas. Ji turėtų papildyti esamus banknotus ir komercinių bankų teikiamas atsiskaitymo paslaugas.

Šalininkų teigimu, toks sprendimas suteiktų piliečiams tiesioginę prieigą prie skaitmeninių „viešųjų“ pinigų – kažko, kas iki šiol faktiškai egzistuoja tik fizinių grynųjų pavidalu.

Pagal Komisijos pasiūlymą naudotojai turėtų skaitmeninę piniginę, skirtą tiek internetiniams, tiek neprisijungus atliekamiems mokėjimams, o operacijos būtų suprojektuotos taip, kad nebūtų atsekamos.

Kritikai teigia, kad naujausias kompromisinis Parlamento tekstas kelia grėsmę pagrindiniams šios vizijos elementams.

„Šis pirmasis pono Navarrete kompromiso variantas, deja, menkai leidžia tikėtis, kad jo požiūris į skaitmeninį eurą keičiasi“, – „Euronews“ sakė organizacijos „Positive Money Europe“ politikos vadovė Laura Casonato.

Vis dėlto Casonato pripažino, kad projekte yra ir sveikintinų nuostatų, pavyzdžiui, formuluotė, kad skaitmeninis euras „turėtų būti suvereni ir saugi skaitmeninė atsiskaitymo priemonė, užtikrinanti visuomenės prieigą prie centrinio banko pinigų“, taip pat aiškesnės nuostatos dėl privatumo ir duomenų saugumo.