Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai perspėjo dėl nenuspėjamų ekonominių padarinių ir paragino išlaikyti atvirą Hormūzo sąsiaurį, tačiau neparėmė Jungtinių Valstijų siekių inicijuoti režimo pasikeitimą Irane.
ES užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad imasi visų būtinų veiksmų užtikrinti Europos Sąjungos piliečių saugumą Artimuosiuose Rytuose, ir įspėjo, jog tolesnė eskalacija gali dar labiau destabilizuoti regioną.
Ministrai dalyvavo vaizdo konferencijoje su Vyriausiąja įgaliotine Kaja Kallas, po trijų valandų trukusių diskusijų paskelbę bendrą pareiškimą.
Nežinomas skaičius Europos piliečių yra įstrigę Irane ir platesniame regione po to, kai šeštadienį Izraelis ir JAV pradėjo bombarduoti Irano teritoriją.
Atsakydamas į išpuolį ir aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei žūtį, Teheranas surengė kontratakų, smogdamas įvairiems taikiniams Artimuosiuose Rytuose. Tai sukėlė didelį chaosą aviacijoje – tūkstančiai skrydžių buvo atšaukti pagrindiniuose regiono oro transporto mazguose, tokiuose kaip Dubajus ir Abu Dabis.
„ES ir jos valstybės narės imasi visų būtinų žingsnių, kad būtų užtikrintas ES piliečių saugumas regione, prireikus įjungiant ir ES civilinės saugos mechanizmą“, – sakoma bendrame ES pareiškime.
Civilinės saugos mechanizmas – tai priemonė, skirta stiprinti Europos valstybių bendradarbiavimą siekiant gerinti nelaimių prevenciją ir krizių valdymą.
Ministrai taip pat perspėjo, kad įvykiai Irane neturi vesti prie platesnės eskalacijos, galinčios turėti nenuspėjamų ekonominių pasekmių. ES paragino vengti bet kokių trikdžių Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio jūrinių naftos transporto koridorių.
Nepritarė režimo kaitai Irane
Bendrąjame pareiškime nebuvo remiami JAV ir Izraelio siekiai pakeisti valdantį režimą Irane.
„ES dar kartą patvirtina savo solidarumą su Irano žmonėmis ir tvirtai remia jų esminius siekius dėl ateities, kurioje jų visuotinės žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės būtų visiškai gerbiamos“, – teigiama pareiškime.
Sekmadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniuose tinkluose paragino siekti režimo pasikeitimo Irane. „Iranui skubi reikalinga patikima politinė tranzicija“, – rašė ji savo įraše.
Merzas: mažai prasmės „moralizuoti“ sąjungininkams
Anksčiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad jo vadovaujama federalinė vyriausybė dalijasi „palengvėjimu“ daugelio iranų atžvilgiu, jog „mulų režimas“ gali artėti prie pabaigos.
Merzas pripažino, kad JAV ir Izraelio smūgių teisėtumas kelia abejonių, tačiau argumentavo, jog „mažai prasmės moralizuoti sąjungininkams“, kai tenka susidurti su „teroristiniu režimu“, keliantį grėsmę pasaulio saugumui.
Po Užsienio reikalų tarybos posėdžio Ispanija ir Slovėnija paragino deeskalacijos ir diplomatinio konflikto sprendimo.
„Karas ir smurtas negali būti normalizuojami kaip konfliktų sprendimo būdai. Ispanija ragina gerbti tarptautinę teisę“, – pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas socialiniame tinkle X.
Slovėnijos užsienio reikalų ministrė Tanja Fajon taip pat paragino išlaikyti ramybę ir susilaikyti nuo jėgos naudojimo.
„Jėgos panaudojimas kelia pavojų nekaltų žmonių gyvybėms ir turi rimtų pasekmių taikai ir saugumui“, – pabrėžė ji.
Ispanija ir Slovėnija anksčiau kritikavo Izraelio karinę operaciją Gazos Ruože prieš „Hamas“ ir pripažino Palestinos valstybingumą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadieniui sušaukė Saugumo kolegijos posėdį.