Pareigūnai Briuselyje skuba ieškoti sprendimo, kaip panaikinti Vengrijos veto 90 mlrd. eurų paskolai Ukrainai. Kokios galimybės šiuo metu svarstomos?

Budapeštui ir Kyjivui atsidūrus atvirame konflikte dėl „Družba“ naftotiekio ateities, Briuselis ieško išeities iš gilėjančios krizės – ir tai nori padaryti kuo greičiau.

„Kažkas turės nusileisti“, – taip situaciją apibūdino vienas ES pareigūnas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas užblokavo itin svarbią 90 mlrd. eurų vertės paskolą Ukrainai, teigdamas, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sąmoningai ir politiškai motyvuotai siekia sutrikdyti pigios rusiškos naftos tranzitą.

Orbánas, atsidūręs ypač įtemptoje rinkimų kampanijos stadijoje, pavertė apgadintą naftotiekį nacionalinio suvereniteto klausimu ir kol kas atsisako nusileisti. Tuo metu Zelenskis tvirtina, kad naftotiekį apgadino Rusijos dronai, ir ragina Orbáną atsakymų ieškoti Maskvoje.

Tarp šių dviejų stovi Europos Komisija, priversta balansuoti tarp būtinybės užtikrinti energetinį saugumą visoms valstybėms narėms ir pareigos remti karo alinimą šalį.

„Paskolą suteiksime vienaip ar kitaip“, – sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Kyjive, stovėdama šalia Zelenskio.

„Leiskite pasakyti visiškai aiškiai: turime įvairių galimybių ir jomis pasinaudosime.“

Kokios tai galimybės ir kiek jos realios?

„Družbos“ variantas

ES pareigūnai ir diplomatai sutaria, kad logiškiausias ir praktiškiausias būdas išspręsti ginčą – kuo greičiau sutaisyti „Družbos“ naftotiekį.

Pasak Kyjivo, naftotiekio atkarpa Lvivo srityje buvo smarkiai apgadinta per sausio 27 d. Rusijos drono ataką.

Von der Leyen savo vizito Kyjive metu perdavė Zelenskiui žinutę, ragindama „paspartinti“ remonto darbus. Itin reikšminga tai, kad šį prašymą Komisijos vadovė išsakė viešai spaudos konferencijoje.

Zelenskis pažadėjo imtis veiksmų, tačiau įspėjo, kad darbų negalima atlikti „taip greitai“ dėl nesiliaujančių Rusijos bombardavimų.

Ekspertų susitikime trečiadienį Ukraina pateikė dokumentą, kuriame nurodė „aktyviai vykdanti remonto ir atkūrimo darbus“.

„Saugumo ir stabilizavimo priemonės tęsiamos kasdien patiriant naujų raketų atakų grėsmę, – rašoma dokumente. – Ukrainos pusė suinteresuota kuo greičiau atnaujinti tranzitą, kiek tai leidžia galiojanti teisinė sistema.“

Ketvirtadienį Orbánas pasiūlė surengti faktų nustatymo misiją ir apžiūrėti apgadintą „Družbos“ atkarpą. Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, kurio šalis taip pat priklausoma nuo šio naftotiekio, iniciatyvą parėmė ir paragino Briuselį prie jos prisijungti.

Komisija šią idėją palankiai sutiko, matydama joje galimą būdą sumažinti įtampą, tačiau oficialių įsipareigojimų kol kas nedavė. Planas dar labai ankstyvojoje stadijoje, o pati Komisija neturi patirties dalyvauti tokio pobūdžio misijose.

Nors faktų nustatymo misija galėtų tapti kelio iš krizinės situacijos pradžia, lieka neaišku, ar Ukraina leis apžiūrėti pažeistą vietą. Energetikos infrastruktūra laikoma strateginiu objektu, o tai dar labiau apsunkina priėjimą.

Po pokalbio telefonu su Zelenskiu Fico pareiškė: „Susidariau aiškų įspūdį, kad Ukrainos pusė nėra suinteresuota atnaujinti naftos tranzito per Ukrainos teritoriją.“

Kroatijos variantas

Dėl pavojingos ir nenuspėjamos situacijos fronte Kyjivas kol kas nepateikė Briuseliui jokio aiškaus grafiko, kada ir kaip bus sutaisytas „Družbos“ naftotiekis.

Dėl to Komisija aktyviai siūlo Adrijos naftotiekį, dar vadinamą JANAF, kuris prasideda Kroatijoje ir jungia kelias Vidurio Europos valstybes, kaip realiausią alternatyvą, galinčią užtikrinti, kad Vengrija ir Slovakija ir toliau gaus naftos tiekimą.

JANAF šią savaitę pareiškė galintis patenkinti „visus metinius“ Vengrijos (5,75 mln. tonų naftos) ir Slovakijos (4,66 mln. tonų) poreikius. Abi šalys jau pasinaudojo savo avarinėmis atsargomis reaguodamos į „Družbos“ tiekimo sustabdymą.

Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius šią žinią sustiprino, pristatydamas Adrijos naftotiekį kaip patikimą alternatyvą ir kartu – pelningą galimybę šalies ekonomikai.

„Kroatija yra čia kaip kaimynė, partnerė ir draugė, pasirengusi užtikrinti Vengrijos ir Slovakijos energetinį saugumą bei jų ekonomikų sklandų veikimą“, – sakė Plenkovičius.

Kroatijos pasiūlymas pastarosiomis dienomis įgavo pagreitį, nors Budapeštas ir Bratislava pabrėžia, kad joms taikoma sankcijų išimtis, o rusiška nafta, kurią jos perka, yra gerokai pigesnė nei alternatyvos.

Vengrijos energetikos milžinė „MOL Group“ kreipėsi į Kroatiją prašydama leisti per Adrijos naftotiekį transportuoti rusišką naftą, pasinaudojant atvira išimtimi, suteikta Vengrijai ir Slovakijai. Įmonė grasina teisiniais veiksmais, jei prašymas bus atmestas.

Kroatijos vyriausybė atkerta, kad teisiškai neįpareigota per Adrijos naftotiekį pumpuoti rusiškos naftos ir kad ES bei JAV sankcijos privalo būti laikomos.

Teisinis variantas

ES pareigūnai svarsto kūrybines teisines priemones, kurios leistų panaikinti Vengrijos veto ir išjudinti įstrigusį 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai paketą.

Laikas senka greitai: Ukrainai iki balandžio pradžios būtina nauja finansinės paramos injekcija, nes JAV parama visiškai sustabdyta. Jei lėšos laiku nepasieks Kyjivo, karo alinamoje šalyje gali tekti drastiškai karpyti viešąsias paslaugas.

Užduotis sudėtinga, nes sudėtingi dokumentai, kuriais grindžiama paskola, jau suderinti valstybių narių ambasadorių ir patvirtinti Europos Parlamento. Bet koks bandymas keisti formuluotes ar ieškoti „trumpesnio kelio“ gresia atidėti programos pradžią.

Savaitės pradžioje vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas užsiminė, kad Bendrija galėtų grįžti prie „A plano“, paremto įšaldytomis Rusijos lėšomis. Tačiau toks žingsnis sugriautų pernai gruodį pasiektą trapų kompromisą ir priverstų lyderius dar kartą leistis į itin ginčytinas diskusijas.

Belgija, pagrindinė įšaldytų rusiškų aktyvų saugotoja, šiam planui ryžtingai priešinasi.

Vadinamasis „perėjimo (passerelle) straipsnis“ – 48.7 ES sutarties nuostata, leidžianti pereiti nuo vienbalsio balsavimo prie kvalifikuotos daugumos – taip pat atsiduria aklavietėje, nes tam, kad toks perėjimas būtų įmanomas, pirmiausia reikia vienbalsio sprendimo, kurio Budapeštas nieku gyvu nepalaikytų. Tuo tarpu 7 straipsnio procedūra, numatanti galimybę suspenduoti valstybės narės balsavimo teises, yra ilga ir gremėzdiška.

Aštrios kritikos dėl Orbáno veto fone į pirmą planą iškilo dar dvi sutarties nuostatos.

Pirma – 4.3 straipsnis, įtvirtinantis nuoširdžio bendradarbiavimo principą ir įpareigojantis visas valstybes nares „susilaikyti nuo bet kokių priemonių, galinčių kelti pavojų Sąjungos tikslų įgyvendinimui“. Komisija jau yra rėmusis šia nuostata, kai pradėdavo teisminius procesus prieš vyriausybes, kurių veiksmai ardo tarpusavio pasitikėjimą.

Antra – 327 straipsnis, reglamentuojantis sustiprinto bendradarbiavimo mechanizmą, kuriuo Vengrija, Slovakija ir Čekija pasinaudojo pernai gruodį, kad išsiderėtų išimtį iš 90 mlrd. eurų paskolos, finansuojamos bendra skola.

327 straipsnis numato, kad valstybės, nedalyvaujančios sustiprintame bendradarbiavime, kaip šiuo atveju Vengrija, „negali trukdyti jį įgyvendinti“ toms, kurios prie jo prisijungė.

SAFE variantas

Konfliktas dėl „Družbos“ naftotiekio susipynė su kelių dešimčių milijardų eurų vertės programa, kurią ES pernai sukūrė siekdama paskatinti gynybos išlaidas per pigias paskolas.

SAFE – taip vadinasi ši schema – grindžiama mažų palūkanų paskolomis, kurias Komisija skolinasi rinkose ir perduoda valstybėms narėms. Norėdamos gauti dalį iš 150 mlrd. eurų fondo, šalys turi pateikti nacionalinį planą, kuriame išdėstomi tikslai ir planuojamos investicijos.

Šiuo metu liko tik trys dar nepatvirtinti planai: Vengrijos (16,2 mlrd. eurų), Prancūzijos (16,2 mlrd. eurų) ir Čekijos (2 mlrd. eurų).

Komisija tvirtina, kad visi trys planai „vis dar vertinami“ ir atsisako formaliai sieti SAFE su „Družba“. Tačiau įvykių sutapimas neišvengiamai įtraukė gynybos programą į politinį audrą.

Kai kurių diplomatų nuomone, užsitęsęs procedūrinis vertinimas suteikė Orbánui papildomą spaudimo svertą – galimybę reikalauti nuolaidų mainais į veto atšaukimą – ir pastatė Komisiją į itin pavojingą padėtį.

Jei Vengrijos 16,2 mlrd. eurų planas būtų patvirtintas dabar, Orbánas tai pristatytų kaip didelę politinę pergalę prieš balandžio 12 d. vyksiančius rinkimus. Jei planas būtų atmestas, jis gautų progą dar labiau sugriežtinti savo poziciją ir gilinti konfliktą.

Komisija vis labiau nerimauja dėl to, kad jos sprendimai tampa rinkimų kampanijos įrankiu, o Orbánas tvirtina, esą Briuselis ir opozicijos kandidatas Péteris Magyaras yra sudarę slaptą sandorį jį nuversti.

Tai nebūtų pirmas kartas, kai Vengrijos premjeras iškelia „pinigų kortą“: jis ne kartą atvirai kritikavo Ursulą von der Leyen dėl sulaikomų sanglaudos ir COVID lėšų, kurios buvo įšaldytos dėl demokratijos erozijos Vengrijoje.