Atsiskaitymai telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu jaunimui jau tapo kasdienybe. SEB banko duomenimis, skaitmenines mokėjimo korteles praėjusiais metais naudojo 22 proc. visų banko klientų, turinčių korteles, o aktyviausi jų vartotojai – 18–25 metų gyventojai.

Šioje amžiaus grupėje skaitmenines korteles naudoja net 60 proc. klientų. Tuo metu vyresni nei 51 metų gyventojai technologines naujoves renkasi rečiau – jų gretose skaitmeninėmis kortelėmis naudojasi mažiau nei dešimtadalis.

Pasak SEB Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, jaunimas vertina greitį ir patogumą, todėl dažniau renkasi atsiskaitymus per „Google Pay“, „Apple Pay“ ar kitas skaitmenines pinigines. Vyresniems klientams svarbesnis įprastas atsiskaitymo būdas ir saugumo jausmas, todėl naujovės jų kasdienybėje įsitvirtina lėčiau.

Didžiausia išlaidų dalis – drabužiams ir laisvalaikiui

SEB analizė rodo, kad 18–25 metų jaunuoliai daugiausia išleidžia drabužiams, avalynei ir mažmeninės prekybos prekėms – ši kategorija sudaro apie 24,8 proc. visų jų atsiskaitymų kortele.

Restoranams, greitojo maisto vietoms ir barams tenka 13,7 proc. jaunimo išlaidų. Maisto prekių parduotuvėse išleidžiama apie 8,6 proc., transportui, degalams ir automobilių paslaugoms – 7,8 proc., sveikatos paslaugoms – 5,7 proc., o kelionėms ir apgyvendinimui – 2,4 proc.

Dauguma mokėjimų atliekami fizinėse prekybos vietose. Drabužių, restoranų ar maisto kategorijose vyrauja atsiskaitymai vietoje, o ne internetu. Tai rodo, kad skaitmeninės kortelės jaunimui tapo įprasta atsiskaitymo priemone tiek elektroninėje erdvėje, tiek kasdienėse situacijose.

Internete – transportas ir kelionės

Vertinant tik internetinius atsiskaitymus, išlaidų struktūra kiek kitokia. Didžiausia dalis tenka transporto ir keliavimo paslaugoms Lietuvoje – autobusų, traukinių bilietams, automobilių nuomai ar parkavimui. Šiai sričiai tenka 16,6 proc. internetinių išlaidų, o pagal operacijų skaičių – net 40,5 proc. Vien „Bolt“ paslaugoms skiriama apie dešimtadalis šių išlaidų.

Antroje vietoje – kelionės užsienyje, įskaitant skrydžius ir apgyvendinimą (apie 9 proc.), trečioje – maistas (apie 8 proc.). Internetiniams žaidimams ir pirkiniams juose tenka 3,9 proc. išlaidų, o apsipirkimui tokiose platformose kaip „Temu“, „AliExpress“ ar „Shein“ – apie 6 proc.

Kasdieniai poreikiai – svarbiausi

Pasak banko atstovės, tokia išlaidų struktūra nestebina. Dalis jaunimo dar studijuoja, dirba ne visą darbo dieną ar tik pradeda savarankišką finansinį gyvenimą, todėl disponuojamos pajamos dažnai yra ribotos. Dėl to didžiausia išlaidų dalis tenka kasdieniams poreikiams – maitinimui, transportui, laisvalaikiui ar smulkiems pirkiniams.

Bendri SEB duomenys rodo, kad elektroniniai atsiskaitymai Lietuvoje auga sparčiau nei mažmeninė prekyba. 2025 metais internetinių atsiskaitymų vertė padidėjo 21 proc., kai mažmeninė prekyba eurais augo 6,9 proc., o paslaugų vartojimas – 8,2 proc. Per metus internetu atlikta apie 7 mln. operacijų daugiau nei ankstesniais metais, o tai rodo, kad skaitmeniniai mokėjimai tampa vis svarbesne kasdienio vartojimo dalimi.