Ukrainos siekis kuo greičiau įstoti į Europos Sąjungą tampa vienu centrinių diskusijų klausimų Europoje. Kyjivas siekia jau artimiausiais metais matyti aiškią narystės datą, tačiau dalis ES valstybių į tai žvelgia atsargiai ir baiminasi pernelyg spartaus politinio sprendimo pasekmių.

Ukrainos bandymas paspartinti stojimą į Europos Sąjungą ir susieti jį su galima taikos sutartimi susidūrė su ryškiu pasipriešinimu dalyje ES sostinių. Europos valstybių vyriausybės įspėja apie galimą „Pandoros skrynios“ efektą, kurį gali sukelti labai greitas ir stipriai politizuotas sprendimas dėl narystės.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina iki 2027 metų įtvirtinti konkrečią Ukrainos įstojimo į ES datą. Jo teigimu, aiškus ir konkretus kelias į narystę suteiktų šaliai papildomų saugumo ir gerovės garantijų. Be to, tai taptų svarbiu argumentu Ukrainos visuomenei svarstant bet kokias galimas taikos sąlygas.

Tačiau net ir pagrindinės Sąjungos valstybės, tokios kaip Prancūzija ir Vokietija, neoficialiai išreiškia skepticizmą dėl išskirtinai pagreitinto kelio Ukrainai. Diplomatai pabrėžia riziką, kad, gavus narystę per anksti, Ukraina galėtų pristabdyti būtinas reformas – ypač kovos su korupcija ir teisinės valstybės stiprinimo srityse.

Dalis Vakarų Europos pareigūnų atvirai teigia, jog Ukraina dar nėra pasirengusi narystei būtent dėl įsisenėjusių korupcijos problemų ir institucinių silpnybių.

Ukrainos pasiūlymai ir pereinamųjų sprendimų paieška

Ukrainos vadovybė stengiasi nuraminti partnerių nuogąstavimus ir demonstruoja pasirengimą kompromisams. Vicepremjeras, pagrindinis derybininkas su ES Tarasas Kačka siūlo įtvirtinti specialią stebėsenos sistemą, kuri leistų nuolat vertinti demokratinių standartų laikymąsi ir reformų eigą net ir po įstojimo.

Jis taip pat kalba apie pereinamąjį laikotarpį, per kurį Ukraina palaipsniui gautų prieigą prie ES žemės ūkio subsidijų. Pasak Kyjivo, tokia schema leistų išvengti per didelio staigaus finansinio krūvio ES biudžetui ir kartu užtikrintų, kad Ukrainos ūkininkai sklandžiai integruotųsi į bendrąją rinką.

„Tai būtina taikos procesui, ilgalaikei ir teisingai taikai Europoje“, – pabrėžė Tarasas Kačka, aiškindamas, kad aiški europinė perspektyva turi tapti neatskiriama saugumo architektūros dalimi po karo.

Palaipsnė integracija vietoj greitos pilnos narystės

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau yra siūliusi vadinamąjį „atvirkštinės plėtros“ modelį – laipsnišką, etapais grindžiamą stojimą, kai šalis narystės naudomis pradeda naudotis dar iki formalaus įstojimo.

Vis dėlto dauguma ES vyriausybių išlieka atsargios. Analitikų vertinimu, artimiausiais metais labiau tikėtina ne pilnavertė Ukrainos narystė, o spartesnė integracija atskiruose sektoriuose. Kalbama apie platesnę prieigą prie bendrosios rinkos, glaudesnį įsitraukimą į ES programas, aktyvesnį dalyvavimą politikos formavime ir atskiras finansines priemones, kurios palaipsniui priartintų Ukrainą prie realios narystės.

Toks „laiptelių“ modelis, ES šalių manymu, leistų išlaikyti spaudimą tęsti reformas ir kartu parodytų politinę paramą bei ilgalaikį įsipareigojimą Ukrainai.

Didėjanti įtampa dėl energetikos ir papildomas spaudimas Kyjivui

ES santykiuose su Ukraina atsiranda ir kitų trinties taškų. Briuselis didina spaudimą Kyjivui dėl situacijos su „Družba“ naftotiekiu, reikalaudamas leisti inspektoriams įvertinti žalą ir infrastruktūros būklę. Ginčas aštrėja tęsiantis karo veiksmams Artimuosiuose Rytuose, dėl kurių sparčiai kyla energijos išteklių kainos ir didėja įtampa Europos rinkose.

Šis kontekstas dar labiau apsunkina diskusijas dėl Ukrainos narystės – ES lyderiai turi derinti moralinę ir politinę paramą Kyjivui su vidaus ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, kuriuos patiria jų rinkėjai.

Galutinis sprendimas dėl Ukrainos narystės tempo priklausys nuo kelių veiksnių: karo eigos, Kyjivo reformų pažangos ir politinės valios pagrindinėse ES sostinėse. Kol kas aišku tik tiek, kad greito ir vienbalsio pritarimo skubotam Ukrainos įstojimui į Europos Sąjungą nėra.