Europos Komisija atsisakė atskleisti darbuotojų, vedusių derybas dėl COVID-19 vakcinų sutarčių su farmacijos kompanijomis, pavardes, motyvuodama tuo, kad juos gali užsipulti sąmokslo teorijų šalininkai, trečiadienį Liuksemburge pareiškė jos atstovai.

Komisijos teisininkas Antonios Bouchagiar nurodė, kad dėl pasitikėjimo šiais kontraktais stokos pareigūnai galėjo susidurti su fiziniu ar psichologiniu priekabiavimu.

„Tai reali rizika šiuo atveju“, – pabrėžė jis posėdžio metu Liuksemburge.

Komisija šiuo metu skundžia 2024 m. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, kad ji privalėjo pateikti daugiau informacijos apie pelningas vakcinų sutartis ir jas derėjusius asmenis. Tokios informacijos paprašė grupė Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos narių ir visuomenės atstovų.

Teismas nusprendė, kad viešasis interesas reikalauja tokios informacijos atskleidimo. Sprendime pažymėta, kad tik sužinojusios derybų komandos narių vardus, pavardes ir jų profesinį ar institucinį vaidmenį suinteresuotos šalys galėjo įsitikinti, ar šie asmenys neturėjo interesų konflikto.

Su tokiu vertinimu Komisija nesutiko, todėl byla buvo perduota nagrinėti aukščiausiajai ES teisinei institucijai – Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

COVID-19 pandemijos įkarštyje, 2020–2021 m., Komisija su farmacijos kompanijomis sudarė šešias išankstinio pirkimo sutartis. Pagal šias sutartis buvo įsipareigota nupirkti tam tikrą kiekį vakcinų Europos piliečiams, vadovaujantis bendra ES strategija kovai su virusu.

Žaliųjų frakcijos europarlamentarai teigia, kad visuomenė turi teisę žinoti daugiau apie tai, kaip buvo derinamos šios milijonų eurų vertės sutartys. Pateikus prašymus suteikti prieigą prie dokumentų, Komisija paskelbė tik dalį informacijos, o reikšmingas jos dalis užtušavo.

Daugiau kaip 3 000 visuomenės narių – nemaža jų dalis skeptiškai vertino ES veiksmus ir kai kurie nepritarė masinio vakcinavimo politikai – pateikė atskirą ieškinį Komisijai.

Trečiadienį teisme dalyvavę tiek europarlamentarų, tiek piliečių atstovai teigė, kad Komisija privalo laikytis aukščiausių skaidrumo standartų.

„Tai nėra kokia nors abstrakti siekiamybė“, – kalbėjo europarlamentarų advokatė Raluca Gherghinaru, pabrėždama, kad skaidrumas yra konstitucinė vertybė. „Krizės metu tikimės iš lyderių didesnio atskaitingumo“, – pridūrė ji.

Komisijos teisininkai tvirtino, kad ES vykdomoji institucija jau pademonstravo aukštą atskaitomybės lygį. Pasak jų, Europos Audito Rūmai išnagrinėjo neužtušuotus dokumentus ir įsitikino, kad derybų komandos nariai neturėjo interesų konflikto. Jie taip pat priminė, kad prireikus sutartimis galėtų susidomėti ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), ir Europos prokuratūra (EPPO).

Tačiau piliečių, pateikusių ieškinį, advokatas Arnaud Durand pareiškė, kad Europos prokuratūra nėra pakankamai nepriklausoma, nes jos biudžetą tvirtina ta pati Komisija.

p>Komisijos atstovai su tuo nesutiko ir pabrėžė, kad EPPO ir OLAF nepriklausomumas yra įtvirtintas juos reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Komisijai teko aiškintis ir prieš Teisingumo Teismo pirmininką Koeną Lenaertsą. Kai Komisijos teisininkai teigė, jog visuomenės nario, neturinčio konkretaus intereso, prašymas suteikti prieigą prie informacijos neturėtų būti automatiškai tenkinamas, Lenaertsas paklausė: „Ar jūs rimtai tai sakote?“

Bouchagiar gynė poziciją, kad pareigūnai turi teisę dirbti ramiai, nepatirdami spaudimo ir kaltinimų dėl politikos, kurios jie patys nepriėmė.

Tačiau, pasak Lenaertso, derybos vyksta ne tik aukščiausiu politiniu, bet ir techniniu lygiu, todėl galimi tarnautojų interesų konfliktai taip pat turi būti tikrinami.

Teismo salėje kilo juokas, kai pirmininkas pakartojo Komisijos argumentą, esą pareigūnų pavardžių atskleidimas galėtų lemti priekabiavimą, ypač iš sąmokslo teorijų šalininkų pusės.

„Ar tokių pavardžių atskleidimas nebūtų geriausias būdas kovoti su tais sąmokslo teorijų šalininkais?“ – retoriškai klausė Lenaertsas.

Artimiausias žingsnis byloje – generalinio advokato Athanasioso Rantoso teisinė išvada, kuri planuojama birželio 11 d. Ji padės teisėjams parengti galutinį sprendimą, tačiau jo priėmimo data dar nenustatyta.

ES vakcinų sutartys tapo viena pagrindinių skaidrumo gynėjų kritikos krypčių. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susilaukė spaudimo dėl jos apsikeitimo trumposiomis žinutėmis su „Pfizer“ vadovu, po kurių buvo sudaryta daugiamilijardinė sutartis su Komisija.

Komisijai atsisakius paviešinti šias žinutes, skandalas pramintas „Pfizergate“. Galiausiai Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija elgėsi neteisingai, atsisakydama atskleisti von der Leyen susirašinėjimą.