NASA galutinai atmetė galimybę, kad asteroidas 2024 YR4 2032 metais atsitrenks į Mėnulį. Nors anksčiau dėl šio dangaus kūno orbitos būta šiokio tokio neapibrėžtumo, naujausi stebėjimai patvirtino, kad susidūrimo nebus.

Praėjusiais metais dėl ne iki galo tiksliai žinomos asteroido trajektorijos dar buvo palikta nedidelė smūgio į Mėnulį tikimybė. Tačiau nauji NASA Jameso Webbo kosminio teleskopo duomenys patvirtino, kad asteroidas Mėnulį praskries pro šalį.

Remdamiesi Jameso Webbo kosminio teleskopo stebėjimais, atliktais vasario 18 ir 26 dienomis, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Artimųjų Žemei objektų tyrimų centro specialistai prognozuoja, kad 2032 metų gruodžio 22 dieną 2024 YR4 pralėks maždaug 13 200 mylių atstumu nuo Mėnulio paviršiaus.

Ankstesnės 2024 YR4 orbitos analizės buvo mažiau tikslios ir rodė, kad 2032 metais egzistuoja 4,3 proc. tikimybė, jog asteroidas atsitrenks į Mėnulį.

Asteroidas 2024 YR4 buvo atrastas 2024 metų pabaigoje Čilėje veikiančios sistemos ATLAS. 2025 metų pradžioje stebėjimų duomenys dar buvo tokie neapibrėžti, kad astronomai neatmetė labai menkos galimybės, jog jis galėtų susidurti ir su Žeme.

Žemės susidūrimo scenarijus buvo atmestas gana greitai, tačiau neaiškumas dėl galimo smūgio į Mėnulį išliko ilgiau.

Nuo 2025 metų pavasario asteroido judėjimo trajektorija Saulės sistemoje lėmė, kad jis tapo per blankus stebėjimams. Tik praėjusį mėnesį jį vėl pavyko užfiksuoti Jameso Webbo kosminio teleskopo artimųjų infraraudonųjų spindulių kamera.

Tokie atvejai nėra neįprasti. Pirminės arti Žemės skriejančių asteroidų orbitų prognozės neretai būna pakankamai netikslios, todėl iš pradžių gali atrodyti, kad egzistuoja kosminio susidūrimo pavojus.

Vėlesni ir tikslesni stebėjimai dažniausiai tokią grėsmę paneigia. Taip nutiko ir su asteroidų Apofiu, kuris sulaukė didelio dėmesio po atradimo 2004 metais.

Astronomai buvo įvertinę nedidelę tikimybę, kad Apofis gali atsitrenkti į Žemę 2029 arba 2036 metais. Tačiau po papildomų stebėjimų 2013 metais ši galimybė buvo galutinai atmesta. Panaši išvada dabar padaryta ir dėl 2024 YR4.

Jei 2024 YR4 vis dėlto būtų atsitrenkęs į Mėnulį, sprogimas būtų buvęs įspūdingas. Specialistų vertinimu, šio kosminio kūno skersmuo siekia apie 200 pėdų, tai yra jis maždaug prilygsta 15 aukštų pastatui.

Buvęs astronautas Edas Lu, vadovaujantis „B612 Foundation“ Asteroidų institutui, pernai teigė, kad tokio dydžio kūnas Mėnulyje galėtų suformuoti maždaug 1,2 mylios pločio kraterį.

„Tai reikštų milžinišką kiekį išmestų medžiagų, kurios iš esmės atsidurtų orbitoje aplink Mėnulį arba jį apsuptų“, – teigė Edas Lu.

„Jei toks smūgis įvyktų, jį iš Žemės būtų galima pamatyti plika akimi. Tai būtų gana didelis sprogimas, į viršų išmetantis daugybę medžiagos. Tiesą sakant, lažinčiausi, kad Žemėje net sulauktume meteorų lietaus“, – sakė Edas Lu.

„OpenMind Magazine“ vyriausiasis redaktorius Corey S. Powellas pažymėjo, kad ši žinia gali nuvilti tuos, kurie tikėjosi įspūdingo reginio.

„Atsiprašau, didžiulių sprogimų Mėnulyje gerbėjai“, – sakė Corey S. Powellas.