Laukiant istorinės „Artemis II“ misijos, kurioje dalyvaus ir Kanados astronautas Jeremy Hansenas, „NASA“ paskelbė apie reikšmingus „Artemis“ programos pokyčius.

Artimiausia misija „Artemis III“ nebevykdys žmonių išlaipinimo Mėnulio paviršiuje. Vietoje to joje numatyta atlikti technologinių bandymų seriją žemojoje Žemės orbitoje. Pirmuoju pilotuojamu nusileidimu Mėnulyje dabar turėtų tapti „Artemis IV“ misija, planuojama 2028 metais.

Teksto autorius yra profesorius, tyrinėtojas ir planetų geologas, priklausantis „Artemis III“ mokslinei komandai bei prisidedantis prie „NASA“ astronautų geologinio rengimo programos kūrimo. Jo moksliniai tyrimai apima „Apollo“ misijų mėginių ir Mėnulio meteoritų analizę, siekiant geriau suprasti Mėnulio geologiją.

Kodėl keičiamas planas?

Nors naujausias „NASA“ pranešimas tiesiogiai nepaveikė „Artemis II“ misijos, pastarieji jos vėlavimai atspindi sunkumus, su kuriais visa „Artemis“ programa susiduria jau ne vienus metus.

Po pirminio nesklandumo, kai per vasario 3 dieną vykusią generalinę repeticiją buvo aptiktas skysto vandenilio nuotėkis, papildomų problemų kilo ir per antrąją repeticiją, vykusią vasario 19–20 dienomis. Dėl to ankstyviausia galima paleidimo data dabar yra balandžio 1-oji.

Jei ši data išliks, nuo pirmosios „Artemis“ misijos bus praėję daugiau nei treji metai. Tokie ilgi tarpai tarp misijų riboja galimybes greitai tobulinti sistemas ir lemia, kad tos pačios problemos, pavyzdžiui, degalų nuotėkiai, kartojasi vėl ir vėl.

Be to, 2025 metais „NASA“ neteko daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų, tai yra maždaug penktadalio visos darbo jėgos. Šie žmogiškųjų išteklių iššūkiai dar labiau apsunkina „Artemis“ programos įgyvendinimą.

Atrodo, kad šias problemas pripažįsta ir naujasis „NASA“ vadovas Jaredas Isaacmanas.

„Laikai, kai „NASA“ Mėnulio raketas paleisdavo kas trejus metus, baigėsi“, – teigė Jaredas Isaacmanas.

Svarbi naujojo plano dalis yra „Space Launch System“ raketos viršutinės pakopos standartizavimas. Būtent ši raketos dalis iš žemosios Žemės orbitos nukreipia erdvėlaivį Mėnulio link.

Atnaujinta „Artemis“ programa

Po „NASA“ pranešimo viešojoje erdvėje pasirodė daug komentarų, kuriuose teigta, jog „Artemis III“ misija esą buvo atšaukta. Tačiau toks apibūdinimas nėra tikslus.

Daugelio vertinimu, naujasis planas yra ne tik realesnis, bet ir savaip labai įdomus. Tiesa, „Artemis III“ jau nebebus pirmasis žmonių nusileidimas Mėnulyje nuo 1972 metų, kai įvyko „Apollo 17“ misija. Dabar numatyta, kad ši misija iškels „Orion“ pilotuojamą kapsulę su astronautais į žemąją Žemės orbitą, kur bus atliekami svarbiausių technologijų bandymai kosmose.

Bus tikrinamos gyvybės palaikymo, varomosios sistemos ir ryšių technologijos. Taip pat tikimasi, kad „Orion“ orbitoje susijungs su vienu arba abiem komerciniais Mėnulio nusileidimo moduliais, kuriuos kuria „SpaceX“ ir „Blue Origin“.

Toks sprendimas atrodo logiškas, nes pagal pirminį „Artemis“ planą po „Artemis II“ buvo ketinama beveik iš karto pereiti prie nusileidimo Mėnulyje, iš anksto neišbandžius kai kurių kritiškai svarbių misijos elementų.

Įgula taip pat gali išbandyti naujus „Axiom Space“ sukurtus skafandrus. Tai svarbu, nes šie skafandrai dar nebuvo naudoti realioje kosminėje misijoje.

Taigi naujasis planas iš tiesų mažina riziką ir didina tikimybę, kad 2028 metais žmonių misija į Mėnulio paviršių bus sėkminga. Šią užduotį turėtų atlikti nebe „Artemis III“, o „Artemis IV“.

Viena labiausiai stebinančių naujojo pranešimo detalių – „NASA“ sieks 2028 metais surengti ne vieną, o du nusileidimus Mėnulyje, o vėliau tokias misijas vykdyti kasmet. Tai vis labiau primena „Apollo“ programą, per kurią per ketverius metus buvo įvykdyta 11 pilotuojamų misijų.

Kas laukia „Lunar Gateway“?

Praėjusios savaitės „NASA“ pranešime buvo pastebima viena svarbi spraga – jame nepaminėta „Lunar Gateway“. Tai nedidelė kosminė stotis, turinti skrieti orbita aplink Mėnulį kaip „Artemis“ programos dalis.

Pagal pirminius planus antroji žmonių išlaipinimo Mėnulyje misija, „Artemis IV“, turėjo pasiekti paviršių per „Lunar Gateway“ stotį.

„Lunar Gateway“ Kanadai yra ypač svarbi, nes joje turėtų būti įrengta „Canadarm3“. Kaip sufleruoja pats pavadinimas, „Canadarm3“ yra naujos kartos Kanados robotinė ranka, o jos indėlis į „Artemis“ programą vertinamas 2 mlrd. dolerių.

Ši sistema tęsia Kanados robotikos tradiciją po „Canadarm“ ir „Canadarm2“, tačiau yra gerokai pažangesnė. Joje numatytas ir dirbtinio intelekto naudojimas, kuris būtinas dėl didelio atstumo nuo Žemės.

Kol „NASA“ toliau tikslina antrosios ir vėlesnių Mėnulio paviršiaus misijų planus, lieka viltis, kad „Lunar Gateway“ su „Canadarm3“ vis dar išliks svarbia programos dalimi.