Yra vienas energijos šaltinis, kuris taip ir nesulaukė deramo dėmesio, nors buvo atrastas dar prieš 43 metus.
Pasaulis tiesiog skęsta energijos gamybos galimybėse. Nuo tradicinės naftos ir dujų pramonės iki palyginti neseniai sparčiai išplitusių atsinaujinančių išteklių – vėjo, saulės ir hidroenergijos – mus supa daugybė pasirinkimų.
Vis dėlto sprendimas, kurį energijos šaltinį pasirinkti, kelia klausimų beveik kiekvienam. Panašu, kad išimtis galėtų būti tik vienas fizikas.
Kaip keitėsi energijos rinka – kartu su mumis
Ankstyvieji Pramonės revoliucijos laikai šiandien atrodo tarsi iš visiškai kito pasaulio.
Žmonija per stebėtinai trumpą laiką nuėjo milžinišką kelią. Kartu su mūsų kūno ir mąstymo raida augo ir poreikis kurti vis naujus energijos šaltinius. Tačiau sudėtingesniems energijos gamybos būdams suprasti mokslininkams vis dar reikia laiko.
Taip pat skaitykite:
Pasaulinė energetikos industrija kartais primena be priežiūros paliktą vaiką saldumynų parduotuvėje – gausybė pasirinkimų trukdo susitelkti.
Nauji elektros gamybos būdai į rinką atėjo sparčiai, tačiau pasirinkimas, kuo remtis ateityje, gali sukelti galvos skausmą net pragmatiškiausiems.
Amerika: energijos reikia vis daugiau
Augant gyventojų skaičiui, didėjo ir šalies energijos poreikis.
Nauji energijos gamybos būdai tapo ne tik būtinybe, bet ir galimybe mokslininkams geriau suprasti mus supantį pasaulį. Per istoriją tyrėjai pateikė įspūdingų atradimų, kurie atvėrė rinkai naujus energijos šaltinius.
Tačiau vystantis energijos gamybos technologijoms neišvengiamai atsiranda ir problemų.
Taip pat skaitykite:
Tyrėjai atkreipė dėmesį į mažiau aptariamą atsinaujinančios energetikos pusę – jos poveikį gyvūnams ir visai ekosistemai. Mokslas taip pat ėmė griauti mitus apie energijos gamybą, o sąmokslo teorijos, kaip ir daugelyje sričių, daro įtaką visuomenės požiūriui.
Šiandien ryškiausi šiuolaikinės visuomenės protai svarsto, kokia galėtų būti kita švarios energijos kryptis.
Kelių patikimų šaltinių tyrimai leido pažvelgti į seną energijos išgavimo formą, ilgą laiką buvusią šešėlyje. Tarsi superherojus, turintis išgelbėti dieną, vienas fizikas manė atsakymą į mūsų energijos poreikius radęs dar prieš beveik 43 metus.
Tad kas nutiko? Yra keletas paaiškinimų.
Ilgai pamirštas, senovinis energijos šaltinis
1983 m. Anthonie Muller pirmą kartą pristatė savo tyrimą Thermosynthesis: where biology meets thermodynamics, publikuotą Amsterdamo universitete. Jame jis teigė, kad ankstyvoji gyvybė galėjo būti „maitinama“ procesu, vadinamu termoteze (thermosynthesis).
Anot jo, šis procesas veikė kaip primityvus, šiluma varomas „variklis“, galėjęs paspartinti evoliucijos procesus.
Šiandien žinome, kad šiluma gali būti paversta energija. Tačiau kaip termotezės procesą pritaikyti taip, kad jis realiai patenkintų šiuolaikinius energijos poreikius, kol kas nėra iki galo išvystyta.
Paslaptis, kurios neįmintų net Šerlokas Holmsas
Temperatūros svyravimai esą palikdavo mažas molekules savotiškoje „organizuoto chaoso“ būsenoje. Vėliau pradinius atradimus papildė kitas darbas – Thermosynthesis as energy source for the RNA World, publikuotas „National Institutes of Health“ duomenų bazėje. Tuomet atrodė, kad tai gali tapti reikšmingu proveržiu.
Vis dėlto procesas taip ir nepajudėjo į priekį, o termotezė iki šiol išlieka mįslė, kurią dar reikia išspręsti. Teoriškai ji galėtų suteikti energijos gyvybei per šiluma paremtą mechanizmą, kurį siūlė abu minėti tyrimai.
Pasaulyje, desperatiškai ieškančiame kito švaraus, nemokamo ir tvaraus energijos šaltinio, termotezė galėjo būti atsakymas.
Tačiau kol kas liekame laukti, kada ši idėja bus prikelta praktiškam pritaikymui ir taps realia alternatyva.
Kaip vertintumėte galimybę, jei termotezė ateityje galėtų aprūpinti energija jūsų namus ar verslą?
