Finansų rinkose sparčiai blėsta viltys, kad Artimųjų Rytų konfliktas greitai baigsis. Investuotojai vis dažniau baiminasi, kad karas gali užsitęsti ir sukelti didesnį smūgį pasaulio ekonomikai.
Nuo karo pradžios pasaulinėse akcijų rinkose jau išgaravo apie 6 trilijonus JAV dolerių vertės, o investuotojai skuba persvarstyti savo lūkesčius dėl palūkanų normų, infliacijos ir ekonomikos augimo perspektyvų.
Rinkose vis dažniau minimas ir stagfliacijos scenarijus – situacija, kai ekonomikos augimas lėtėja, tačiau kainos ir toliau kyla. Šią riziką ypač sustiprino sparčiai brangstanti nafta.
Rinkose daugėja nerimo
Dar prieš kelias dienas investuotojai tikėjosi, kad konfliktas gali būti trumpalaikis. Tačiau naujausi pareiškimai iš Vašingtono ir Teherano šias viltis susilpnino.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę smogti ir į kitus taikinius Irane. Tuo metu Irano vadovybė pabrėžia neketinanti trauktis.
Taip pat skaitykite:
Tokie signalai sustiprino baimes, kad konfliktas gali plėstis ir dar labiau paveikti energetikos infrastruktūrą.
Naftos kainų šuolis sukrėtė rinkas
Pirmadienį prekybos pradžioje naftos kaina trumpam priartėjo prie 120 JAV dolerių už barelį. Toks šuolis iš karto paveikė finansų rinkas.
Akcijų rinkose padidėjo svyravimai, prekybos apimtys Azijoje išaugo, o investuotojai pradėjo aktyviai mažinti rizikingas investicijas.
Pasak investicijų bendrovės „Areca Capital“ vadovo Danny Wongo, rinkose jaučiamas akivaizdus nervingumas.
„Matome savotišką panikos momentą – investuotojai skuba parduoti rizikingą turtą“, – teigė jis.
Taip pat skaitykite:
Spaudimas akcijoms ir obligacijoms
Akcijų rinkos smuko daugelyje regionų. Kai kuriose Azijos biržose indeksai vienu metu buvo kritę daugiau nei 5 procentais.
Tuo pačiu metu obligacijų rinkose kilo pajamingumas – tai rodo, kad investuotojai tikisi didesnės infliacijos ir gali keisti savo lūkesčius dėl centrinių bankų politikos.
Europoje, kuri ypač jautri energijos kainų svyravimams, pagrindiniai akcijų indeksai taip pat smuko.
Investuotojai bijo stagfliacijos
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias pavojus šiuo metu – ne vien pats karas, o jo poveikis ekonomikai.
Jeigu energijos kainos išliks aukštos, tai gali dar labiau padidinti infliaciją visame pasaulyje. Tuo pat metu brangesnė energija ir geopolitinis neapibrėžtumas gali stabdyti verslo investicijas ir ekonomikos augimą.
„Didžiausias iššūkis – stagfliacinis šoko pobūdis“, – teigė investicijų portfelio valdytojas Rajeev de Mello.
Kapitalas traukiasi iš rizikingesnių rinkų
Duomenys rodo, kad investuotojai jau pradėjo traukti pinigus iš kai kurių besivystančių rinkų. Vien per praėjusią savaitę iš Azijos akcijų rinkų, neįskaitant Kinijos, buvo išimta apie 14,2 mlrd. dolerių.
Didžiausi išpardavimai fiksuoti Pietų Korėjoje ir Taivane – šiose šalyse pastaruoju metu buvo itin daug investuojama į dirbtinio intelekto technologijų sektorių.
Energijos saugumas vėl tampa pagrindine tema
Analitikai pažymi, kad dabartinė situacija primena ankstesnes energetikos krizes, kai geopolitiniai konfliktai stipriai paveikdavo pasaulio ekonomiką.
Finansų konsultacijų bendrovės „deVere Group“ vadovas Nigel Green teigia, kad būtent energijos saugumas gali tapti svarbiausiu ekonomikos klausimu artimiausiu metu.
„Nafta tapo visos situacijos uždegimo tašku. Energijos saugumas vėl tampa pagrindine pasaulio ekonomikos tema“, – teigė jis.
