Nors didžioji pasaulio dalis šiuo metu daugiausia dėmesio skiria galimiems naftos tiekimo sutrikimams Hormūzo sąsiauryje, dabartinė blokada gali sukelti ir ilgalaikių grėsmių pasauliniam maisto tiekimui.

Nuo vasario 28 dienos, kai Persijos įlankoje prasidėjo karinis konfliktas, Hormūzo sąsiauryje buvo užpulta mažiausiai 10 laivų. Naujausio Irano išpuolio metu atakuotas Jungtinių Arabų Emyratų vėliava plaukiojantis vilkikas, išsiųstas padėti konteineriniam laivui, o dalis jūrininkų, kaip baiminamasi, galėjo žūti.

JAV siūlant karinio jūrų laivyno palydą ir 20 mlrd. JAV dolerių vertės draudimo programą naftos tanklaiviams, jūrinių duomenų stebėtojai fiksuoja šimtus laivų, kurie abiejose sąsiaurio pusėse lieka nejudrūs.

Draudimo įmokos ir krovinių gabenimo tarifai smarkiai išaugo, todėl laivybos bendrovės ima stabdyti veiklą.

Be to, kad per šį vandens kelią gabenama beveik 30% pasaulio naftos eksporto ir 20% gamtinių dujų tiekimo, per vienintelį Persijos įlankos išėjimą į atvirą vandenyną keliauja ir iki 30% pasaulinio trąšų eksporto. Tai ypač svarbu, nes trąšos yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių pasaulio žemės ūkio produkcijos apimtis.

Infliacijos užuomazgos

Įtampa Hormūzo sąsiauryje jau dabar kuria infliacijos prielaidas.

Karbamido (šlapalo) – vienos iš trąšų rūšių – kaina pakilo iki daugiau kaip 600 JAV dolerių už toną, kai dar praėjusią savaitę siekė apie 450 JAV dolerių.

Tarptautinės dujų sąjungos generalinis sekretorius Menelaosas Ydreosas pripažino, kad didžiausias tiekimo sutrikimų poveikis pirmiausia bus juntamas naftos ir dujų rinkose, tačiau pabrėžė dvikryptį prekybos pobūdį sąsiauryje.

„Į regioną atkeliauja reikšmingas maisto kiekis, o dabar šis tiekimas yra sutrikdytas. Tas maistas tenkina ne tik regiono poreikius, bet kai kuriais atvejais yra ir reeksportuojamas toliau“, – sakė M. Ydreosas.

Vis dėlto jis perspėjo ir apie poveikį daugeliui kitų pramonės šakų.

„Petrochemijos produktai reikalingi farmacijos pramonei, plastikui ir daugeliui kitų gaminių. Manau, turime vertinti sutrikimus kaip visumą, o ne tik per dujų ir naftos prizmę. Situacija iš tiesų yra gerokai rimtesnė“, – teigė M. Ydreosas.

Variklis, maitinantis pasaulį

Persijos įlankos regionas yra vienas svarbiausių pasaulinės maisto gamybos „variklių“, nes tiekia didelę dalį azotinių trąšų eksporto.

Remiantis Tarptautinio maisto politikos tyrimų instituto (IFPRI) duomenimis, Kataras, Saudo Arabija, Bahreinas ir Omanas kartu per metus pagamina apie 15 mln. metrinių tonų karbamido, diamonio fosfato (DAP) ir bevandenio amoniako.

Tokios valstybės kaip Indija, JAV, Brazilija ir Australija ypač priklauso nuo šių eksporto srautų, kad galėtų palaikyti žemės ūkio derlingumą.

Trąšų rinka glaudžiai susijusi ir su gamtinių dujų kainomis. Gamtinės dujos sudaro apie 70% azotinių trąšų gamybos savikainos, todėl naftos rinkų šokas dažnai persiduoda ir trąšų kainoms.

Tačiau, jei naftos rinkoje trumpuoju laikotarpiu smūgius dar gali amortizuoti atsargos ir rezervai, trąšų rinka turi gerokai mažiau „pagalvės“.

IFPRI generalinio direktoriaus biuro vyresnysis mokslo darbuotojas emeritas Josephas Glauberis aiškino, kad trąšų produktus techniškai galima sandėliuoti gana lengvai, tačiau tai ne visada ekonomiška.

„Daugelį trąšų produktų galima nesunkiai sandėliuoti, bet dėl jų didelės vertės, palyginti su žaliava (pavyzdžiui, gamtinėmis dujomis), ir dėl to, kad gamtinės dujos išgaunamos visus metus, sandėliavimo kaštai lemia, jog ekonomiškiau trąšas pirkti tada, kai jų reikia“, – paaiškino J. Glauberis.

Užsakymai priklauso nuo sezoninės paklausos, kuri sutampa su sėjos ciklais ir oro sąlygomis. Tai reiškia, kad trąšų atsargos dažniausiai formuojamos pagal užsakymą ir numatytos greitam išsiuntimui.

„JAV gamintojai neretai žemės ūkio trąšas ir chemijos produktus įsigyja rudenį, kad užsitikrintų pakankamas atsargas sėjai“, – pridūrė jis.

Nemaloni perspektyva: maisto produktų kainos gali kilti

Taigi, kurie maisto produktai galėtų brangti?

Jeigu susirėmimai Hormūzo sąsiauryje užsitęstų, ilgainiui jūsų vietinėje parduotuvėje didesnėmis kainomis gali būti pažymėti tokie pagrindiniai produktai kaip kviečiai, kukurūzai, duona, makaronai ir bulvės.

Poveikį gali pajusti ir greitai gendantys produktai – pieno gaminiai bei jūrų gėrybės. Tuo pat metu gali kilti sojų aliejaus ir pašarų kainos, o tai gali priversti ūkininkus koreguoti gamybos planus.

Vis dėlto kol kas panikuoti nereikėtų: tokie ekspertai kaip J. Glauberis artimiausiu metu prognozuoja tik nedidelį poveikį. Daug svarbesnis veiksnys – naftos kainos.

„Aukštesnės naftos ir apskritai energijos kainos gali didinti mažmenines sąnaudas, nes brangsta transportavimas ir perdirbimas po produkcijos išvežimo iš ūkių. Ilgainiui tai gali vėl įžiebti maisto kainų infliaciją“, – sakė J. Glauberis.

Panašiai vertinama ir maisto saugumo situacija. Už Persijos įlankos ribų susirūpinimas dėl maisto trūkumo kol kas nėra ryškus, tačiau tai gali pasikeisti, jei Hormūzo sąsiauris liktų užblokuotas ilgesnį laiką.