2025 m. Centrinės ir Rytų Europos (CRE) susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkoje užfiksuotas rekordas: į regioną pritraukta 42,5 mlrd. eurų investicijų.

Kaip teigiama naujoje „Forvis Mazars“ ir „Mergermarket“ ataskaitoje, nors sandorių skaičius sumažėjo, jų vertė išaugo – tai rodo atsinaujinusį investuotojų pasitikėjimą regiono ekonominėmis perspektyvomis.

Ataskaitoje pažymima, kad sandorių vertė, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 36 %, tačiau bendras sandorių skaičius krito 9 % – iki maždaug 1 300. Ekspertai šį pokytį sieja su didesniu dėmesiu stambiems, strategiškai svarbiems aktyvams.

Išskirtiniu 2025 m. sandoriu tapo JAV fondo „GTCR“ 4,1 mlrd. eurų vertės Čekijos farmacijos grupės „Zentiva“ įsigijimas – tai didžiausia išorinio investuotojo investicija regione per pastaruosius kelerius metus.

Sandorių skaičiaus mažėjimą ekspertai aiškina išoriniais veiksniais. Vokietijos ekonominiai sunkumai, pasak jų, lėmė atsargesnį įmonių ir fondų požiūrį į naujus įsigijimus visame regione.

„Vokietijos ekonomikos lėtėjimas reiškė, kad investuotojai traukėsi“, – pažymėjo „Forvis Mazars“ CRE bendrai vadovaujantis ir finansinių konsultacijų partneris Andrija Garofulić.

„Tai persimetė į centrines ir šiaurines CRE dalis“, – pridūrė jis.

CRE šalys – vartai į Europą

Ataskaita rodo, kad užsienio investuotojai išlieka CRE M&A rinkos pagrindu. Paprastai jie sudaro daugiau nei 40 % visų sandorių skaičiaus ir iki trijų ketvirtadalių jų vertės.

2025 m. investuotojų iš už regiono ribų dalis sudarė 43 % pagal sandorių skaičių ir 54 % pagal vertę. Palyginimui, Šiaurės Amerikoje užsienio investuotojų dalis rinkoje nesiekia nė penktadalio.

Daugiausia investuotojų atvyksta iš JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad vis labiau aktyvėja ir regiono vidaus kapitalas.

CRE patrauklumą, anot autorių, lemia gana spartus ekonomikos augimas, narystė Europos Sąjungoje ir reguliacinis stabilumas, kvalifikuota darbo jėga bei mažesnės veiklos sąnaudos nei daugelyje Vakarų Europos šalių.

Vienas svarbiausių regiono privalumų – geografinė padėtis. Artumas maždaug 500 mln. vartotojų turinčiai ES rinkai, išvystytas transporto tinklas ir auganti skaitmenizacija traukia bendroves iš viso pasaulio. Dėl to CRE dažnai vadinama pasaulinių investicijų „vartais“ į Europą.

„Visi nori būti arčiau savo klientų. Centrinės ir Rytų Europos regionas suteikia artumą pagrindinėms rinkoms, kvalifikuotą darbo jėgą ir išlieka pigesnis nei kai kurie kiti regionai. Todėl labai logiška gaminti ar turėti pramonės gamyklas CRE regione“, – sakė A. Garofulić.

Papildomu impulsu įvardijama regioninė integracija: Albanija artėja prie narystės ES, o Rumunija ir Bulgarija prisijungė prie Šengeno erdvės. Tai, pasak ekspertų, didina investicijų prognozuojamumą ir saugumą.

Technologijos, sveikatos apsauga ir finansai – dėmesio centre

Daugiausia sandorių 2025 m. fiksuota technologijų sektoriuje – 20 investicijų. Dažniausiai taikytasi į programinės įrangos įmones, IT paslaugų teikėjus, taip pat bendroves, dirbančias su finansinėmis technologijomis (fintech) ir skaitmenine infrastruktūra.

Pagal sandorių vertę pirmavo finansinių paslaugų sektorius, kuriame bendra apimtis siekė 11,7 mlrd. eurų. Didžiausias šios kategorijos sandoris – 49 % „Santander Bank Polska“ akcijų įsigijimas, kurį „Erste Group“ įvykdė už 6,8 mlrd. eurų.

Ataskaitoje išskiriamos penkios šalys, 2025 m. pritraukusios daugiausia M&A aktyvumo, ir pabrėžiama, kad kiekviena jų investuotojus vilioja skirtingais pranašumais. Austrija išlieka strategiškai svarbiais vartais tarp Vakarų ir Rytų Europos. Čekija investuotojus traukia išvystyta pramonės baze. Rumunija tampa vis patrauklesnė dėl sparčiai augančios ekonomikos. Lietuva išsiskiria technologijų ir fintech ekosistema, o Lenkija išlieka didžiausia ir paklausiausia regiono rinka.

Lenkijos šuolis, pasak ataskaitos, ypač ryškus: 2025 m. ji tapo pirmąja CRE šalimi, kurios bendrasis vidaus produktas (BVP) viršijo 1 trln. JAV dolerių. Šis pasiekimas, kaip teigiama, atveria kelią potencialiai narystei G20.

„Tai siunčia stiprų signalą ir prisideda prie Lenkijos, kaip kylančios pasaulinės žvaigždės, įvaizdžio“, – sakė „Forvis Mazars“ CRE regiono bendražygis ir vykdomasis direktorius Lenkijoje Adam Zohry.

Tuo metu privataus kapitalo (private equity) segmentas pamažu atsigauna po sudėtingo laikotarpio. 2022–2024 m. fondams buvo sunku pasitraukti iš esamų investicijų, o tai sukėlė lėšų pritraukimo problemą: neturint sėkmingų „išėjimų“ istorijos, įtikinti naujus investuotojus buvo gerokai sudėtingiau.

„Privataus kapitalo bendrovės negalėjo pasitraukti, todėl neturėjo rezultatų istorijos, kurią galėtų pateikti naujiems investuotojams. Dėl to lėšų pritraukimas tapo labai sudėtingas“, – apibendrino A. Garofulić.

Ataskaitos autoriai išlieka nuosaikiai optimistiški: jie atkreipia dėmesį į augančias viešąsias išlaidas, ES finansavimą ir gerėjančias ekonomines sąlygas.

„Viešosios išlaidos yra didelės, atkeliauja daug lėšų iš ES fondų, o ekonomikai sekasi gerai. Teigiama rinkos nuotaika yra vienas pagrindinių elementų, nes pinigų yra“, – pabrėžė A. Garofulić.