Degalų kainų šuolis, prasidėjęs po JAV ir Izraelio smūgių Iranui beveik prieš dvi savaites, jau kelia lėktuvų bilietų kainas. Kiek jos augs toliau, priklausys nuo to, kiek stipri šiemet išliks kelionių paklausa.

„Cathay Pacific“ pranešė, kad nuo kovo 18 d. apytiksliai dvigubins kuro priedus prie bilietų kainos.

Anksčiau šią savaitę Australijos „Qantas“ paskelbė didinanti bilietų kainas, siekdama kompensuoti išaugusias sąnaudas. „Scandinavian Airlines“ teigė, kad „neįprastai greitas ir reikšmingas“ degalų pabrangimas privertė kelti kainas.

Tuo metu „Air New Zealand“ atšaukė savo finansines prognozes „iki tol, kol stabilizuosis degalų rinka ir veiklos sąlygos“, kartu pažymėdama, kad jau atliko „pirminius kainų koregavimus“.

„Jei konfliktas ir toliau išlaikys aukštas reaktyvinių degalų kainas, bendrovei gali tekti imtis papildomų kainodaros veiksmų ir prireikus koreguoti maršrutų tinklą bei tvarkaraštį“, – nurodė „Air New Zealand“.

JAV oro linijų vadovai ir kiti sektoriaus atstovai apie situaciją investuotojus informuos antradienį pramonės konferencijoje Vašingtone.

Analitikai tikisi, kad pelnui smūgis bus juntamas bent jau pirmąjį ketvirtį, o gal ir pirmąjį metų pusmetį. Vis dėlto poveikio mastas priklausys nuo to, kiek ilgai išsilaikys aukštesnės degalų kainos.

„Manome, kad smūgis pirmajam ketvirčiui yra beveik neišvengiamas“, – praėjusią savaitę rašė UBS analitikai.

„United Airlines“ vadovas Scottas Kirby praėjusią savaitę teigė, kad dėl degalų kainų šuolio bilietų brangimas greičiausiai neišvengiamas. Vis dėlto, pasak jo, kelionių paklausa išlieka stipri. Du kiti aukšto rango JAV oro bendrovių vadovai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, taip pat nurodė, kad paklausa kol kas laikosi. Jei ši tendencija nesikeis, oro linijos turės daugiau galios kelti kainas, tačiau daug kas priklausys nuo karo trukmės.

Skrydžių pasiūlymų bendrovės įkūrėjas Scottas Keyesas pastebėjo, kad oro linijos mielai pasinaudoja proga didinti tarifus.

Ką tokiu atveju daryti keleiviams? S. Keyesas pataria bilietus pirkti iš anksto, tik vengti itin ribojančių bazinės ekonominės klasės (basic economy) tarifų. Taip keleiviai išlaiko galimybę bilietą pakeisti ar atšaukti, o jei kaina vėliau sumažėtų – persipirkti pigiau.

„Jei šiandien nusipirkote vasaros skrydį už 500 dolerių, o po dviejų savaičių kaina nukrito iki 350 dolerių, galite kreiptis į oro linijas ir atgauti 150 dolerių skirtumą kreditu. Laimite jūs, o pralaimi oro linijos“, – aiškino jis.

Kuro sąnaudos

Reaktyviniai degalai yra didžiausia oro linijų sąnaudų dalis po darbo užmokesčio: priklausomai nuo bendrovės, jie sudaro maždaug penktadalį ar net daugiau visų išlaidų.

Vien „United“ praėjusiais metais degalams išleido 11,4 mlrd. JAV dolerių, o vidutinė kaina siekė 2,44 dolerio už galoną. Tuo tarpu JAV reaktyvinių degalų kaina trečiadienį buvo apie 3,78 dolerio už galoną.

„Jefferies“ analitikė Sheila Kahyaoglu pažymėjo, kad ryškiausias finansinis poveikis dėl naftos kainų šuolio gali pasireikšti per artimiausias 30–90 dienų, nes dalies artimiausių skrydžių bilietai buvo pardavinėjami tikintis gerokai mažesnių kuro kainų, o oro linijos negali atgaline data perskaičiuoti tarifų.

Jos vertinimu, tokios bendrovės kaip „Delta“ ir „United“, kurios sugeneruoja didžiąją dalį JAV aviacijos sektoriaus pelnų, yra geriau pasirengusios nei kiti vežėjai, nes turi didesnę aukštesnės klasės kelionių paklausą. Vis dėlto rizikų paklausai, ypač kainai jautresnių keleivių segmente, daugina ir išaugusios benzino kainos.

Kai kuriuose regionuose reaktyvinių degalų kainos nuo pirmųjų smūgių Iranui daugiau nei padvigubėjo. Naftos kainos po pirminių smūgių pakilo iki maždaug ketverių metų aukštumų, o vėliau smarkiai svyravo rinkoms vertinant, kiek ilgai truks karas ir su juo susiję logistiniai trikdžiai.

JAV reaktyvinių degalų kainos, lyginant su laikotarpiu prieš smūgius, iki piko praėjusią savaitę buvo pakilusios daugiau nei 60%. Reaktyvinių degalų kaina gali augti labiau nei žalios naftos, nes į ją įskaičiuojamos perdirbimo sąnaudos ir vis sudėtingesnis bei brangesnis transportavimas nuo telkinių iki perdirbimo gamyklų ir galiausiai iki oro uostų.

Skaičiuojant pagal vidutines kainas keliuose JAV miestuose, vasario 27 d. „Boeing 737-800“ kuro bakų užpildymas būtų kainavęs apie 17 tūkst. dolerių. Kovo 5 d. ši suma buvo išaugusi iki daugiau nei 27 tūkst. dolerių. Antradienį, naftos kainoms kiek smukus po viešų pareiškimų, kad karas galėtų baigtis „labai greitai“, ši suma buvo apie 23 tūkst. dolerių.

Ankstesnių degalų brangimo bangų metu oro linijos ėmė dažniau apmokestinti bagažą arba didinti įvairius mokesčius. Net iš pirmo žvilgsnio menki svorio sumažinimai gali sutaupyti šimtus tūkstančių ar net milijonus dolerių per metus. Pavyzdžiui, „United“ vienu metu pakeitė lėktuvuose platinamo žurnalo popierių į lengvesnį. O „American Airlines“ buvo paskelbusi, kad atsisakius dalies popierinių instrukcijų ir pereinant prie skaitmeninių, per metus degalams būtų sutaupoma apie 650 tūkst. dolerių.

Viskas priklauso nuo pajėgumų

Aukštos degalų kainos automatiškai nereiškia, kad bilietai būtinai brangs. Tam didelę įtaką daro kelionių paklausa ir pajėgumai – t. y. kiek skrydžių oro linijos realiai vykdo.

Jei bendrovės pakels kainas, o keleiviai tam nepritars, pajėgumai greičiausiai bus mažinami: rečiau vykdomi skrydžiai tam tikruose maršrutuose arba, sunkesniu atveju, apskritai mažinamas skrydžių tinklas.

Pasak aviacijos konsultacijų įmonės vadovo Courtney Millerio, oro linijos kainas nustato taip, kad lėktuvuose neliktų tuščių vietų. Jei degalų kainos vėliau krinta, bendrovės paprastai nepuola skelbti, kad uždirba per daug – greičiau tiesiog prideda papildomų skrydžių ten, kur mato paklausą.

Pajėgumus, ypač skrydžius į Artimuosius Rytus ir iš jų, riboja uždaryta oro erdvė ir nuolat kintanti skrydžių situacija. Nuo vasario 28 d. regione buvo atšaukta daugiau nei 46 tūkst. skrydžių.

Šie ribojimai didina kainas, bet kartu ir paklausą, nes keleiviai ieško alternatyvių maršrutų. Be to, dėl oro erdvės uždarymų oro linijoms tenka rinktis ilgesnius, daugiau degalų reikalaujančius maršrutus, nors daugelyje krypčių paklausa vis tiek išlieka stipri.

Pavyzdžiui, „Qantas“ nurodė, kad skrydis iš Perto į Londoną laikinai stoja Singapūre papildomai pasipildyti degalų. Tai leidžia priimti dar apie 60 keleivių. Bendrovė taip pat teigė, kad maršrutai Pertas–Londonas ir Pertas–Paryžius šį mėnesį užpildyti daugiau nei 90% – maždaug 15 procentinių punktų daugiau nei įprasta šiuo metų laiku.

„Finnair“ pažymėjo, kad išaugusi paklausa skristi į Aziją iš Helsinkio vidutiniškai kilstelėjo jos kainas apie 15%. Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį, kad aukštesnių degalų kainų poveikis rinkos tarifams paprastai pasireiškia su vėlavimu, nes oro linijos dažnai dalį degalų perka iš anksto fiksuotomis sąlygomis.

Oro erdvės ribojimai aviacijos sektoriui jau seniai kelia iššūkių – tiek dėl periodiškų konfliktų Artimuosiuose Rytuose, tiek nuo 2022 m., kai daliai vežėjų tapo neprieinama didelė Rusijos oro erdvės dalis.

„Oro uosto neišdžiovinsi“

Dauguma JAV oro linijų nebedraudžia (nebehedžina) degalų kainų rizikos, t. y. nebefiksuoja kainų ateities sandoriais ar kitomis finansinėmis priemonėmis. „Southwest“ buvo viena iš paskutiniųjų, bet ir ji šios praktikos atsisakė pernai. Bendrovė taip pat pranešė šiuo metu neplanuojanti prie jos grįžti.

Tai reiškia, kad JAV vežėjai yra labiau pažeidžiami staigių kainų svyravimų.

S. Kirby teigė, kad „United“ pirmojo ketvirčio rezultatams poveikis greičiausiai bus juntamas, o jei karas ir pagrindinio laivybos kelio blokavimas tęsis – rizika išliks ir antrąjį ketvirtį. Vis dėlto jis pabrėžė, kad paklausa ryškiai auga iš regionų, kuriuos paveikė masiniai skrydžių atšaukimai ir oro erdvės uždarymai Artimuosiuose Rytuose.

UBS analitikų vertinimu, metų pradžioje matyta stipri paklausa sudaro palankias sąlygas perkelti išaugusias sąnaudas į bilietų kainas. Jei reaktyviniai degalai ilgiau išliks brangūs, tai gali paskatinti mažinti pajėgumus ne piko metu, o tai savo ruožtu palaikytų didesnes pajamas iš vieno keleivio.

S&P Global Energy atstovas Rickas Joswickas pabrėžė, kad reaktyvinių degalų paklausa yra mažai elastinga: jei degalų kaina kyla, lėktuvas dėl to „nepasirenka“ tądien neskristi.

„Oro uosto neišdžiovinsi“, – sakė jis.