Pastarosiomis dienomis pasaulio finansų rinkose vyrauja didelis neapibrėžtumas. Tam įtakos turi tiek geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, tiek investuotojų reakcija į ekonominius rodiklius ir technologijų bendrovių sprendimus.

Didžiausią dėmesį rinkos dalyviai šiuo metu skiria karo situacijai regione, naftos kainų svyravimams ir centrinių bankų sprendimams. Tuo pačiu metu technologijų sektoriuje pasirodė žinių apie galimus didelius darbuotojų atleidimus.

Visa tai daro įtaką akcijų rinkoms tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje. Investuotojai atidžiai vertina naujienas ir stengiasi įvertinti galimą ekonominį poveikį artimiausiu laikotarpiu.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose veikia naftos rinką

Karas Artimuosiuose Rytuose kol kas nerodo aiškių deeskalacijos ženklų. Hormūzo sąsiauris, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos transportavimo kelių, vis dar iš esmės išlieka uždarytas.

Dėl šios situacijos pirmadienį, prasidėjus prekybai, „Brent“ rūšies naftos kaina šoktelėjo iki maždaug 106 JAV dolerių už barelį. Vėliau kaina šiek tiek sumažėjo ir nukrito žemiau 104 JAV dolerių ribos.

Per savaitgalį įvyko ir daugiau svarbių įvykių. Jungtinės Valstijos sudavė smūgius kariniams objektams Irano Kharg saloje, per kurią eksportuojama didelė dalis Irano naftos.

Vašingtonas taip pat perspėjo, kad jei Hormūzo sąsiauris ir toliau liks uždarytas, gali būti taikomasi ir į energetikos infrastruktūrą. Tuo metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Donaldas Trumpas svarsto galimybę užimti šią salą, siekdamas sustiprinti spaudimą Iranui.

Irano pusė savo ruožtu pareiškė, kad kai kurioms valstybėms sąsiauris gali būti atvertas. Jau pasirodė pranešimų apie kelis dujas gabenančius laivus, kurie iš Persijos įlankos sėkmingai pasiekė Indiją.

Rinkos laukia centrinių bankų sprendimų

Ši savaitė finansų rinkose laikoma itin svarbia, nes sprendimus dėl palūkanų normų skelbs keli didžiausi pasaulio centriniai bankai.

Trečiadienį savo sprendimus turėtų paskelbti JAV federalinis rezervų bankas ir Kanados centrinis bankas. Ketvirtadienį sprendimus skelbs Europos centrinis bankas, Anglijos bankas, Švedijos centrinis bankas ir Japonijos centrinis bankas.

Staigus energijos kainų šuolis didina infliacijos riziką. Dėl to rinkos dalyviai pradeda vertinti galimybę, kad ateityje palūkanų normos gali išlikti aukštesnės, nei buvo tikėtasi anksčiau.

Vis dėlto šią savaitę reikšmingų palūkanų normų pokyčių nelaukiama. Daug kas priklausys nuo to, kiek ilgai tęsis karas ir kokią įtaką jis turės energijos kainoms.

JAV akcijų rinkos smuko

Penktadienį JAV akcijų rinkose vyravo neigiamos nuotaikos. Technologijų bendroves apimantis „NASDAQ“ indeksas sumažėjo 0,93 proc., o platesnis „S&P 500“ indeksas krito 0,61 proc.

Nuo neseniai pasiektų aukščiausių taškų šie indeksai jau yra nutolę atitinkamai apie 8 proc. ir 5 proc.

Didžiausius nuostolius patyrė informacinių technologijų, žaliavų ir komunikacijos paslaugų sektoriai. Tuo metu geresnius rezultatus rodė vadinamieji gynybiniai sektoriai.

Pavyzdžiui, komunalinių paslaugų sektorius pakilo apie 0,9 proc., o būtinųjų vartojimo prekių sektorius – apie 0,5 proc. Tokios bendrovės dažnai laikomos stabilesnėmis ekonominių svyravimų laikotarpiu.

„Meta“ planuoja mažinti darbuotojų skaičių

Technologijų sektoriuje investuotojus taip pat sudomino naujienos apie galimus darbuotojų atleidimus bendrovėje „Meta“.

Žiniasklaidos duomenimis, bendrovė svarsto galimybę sumažinti darbuotojų skaičių maždaug 20 proc. Tai reikštų apie 15,8 tūkstančio darbo vietų panaikinimą.

Toks sprendimas siejamas su didelėmis investicijomis į dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Bendrovė pastaruoju metu skiria milijardines sumas technologijų plėtrai, todėl siekia sumažinti kitų sričių išlaidas.

Reaguodami į šias naujienas investuotojai pradėjo aktyviau pardavinėti akcijas. Penktadienį „Meta“ vertybiniai popieriai atpigo beveik 4 proc.

Europos akcijų rinkos taip pat smuko

Penktadienį neigiamos nuotaikos vyravo ir daugelyje Europos akcijų biržų. Investuotojų nuotaikas slopino tiek geopolitinė įtampa, tiek prastesni ekonominiai rodikliai.

Pavyzdžiui, naujausi duomenys parodė, kad euro zonoje sausio mėnesį pramonės gamyba sumažėjo 1,5 proc., palyginti su gruodžiu. Rinkos dalyviai tuo metu tikėjosi apie 0,6 proc. augimo.

Dėl šių priežasčių „STOXX 600“ indeksas sumažėjo apie 0,5 proc. Didžiausius nuostolius patyrė pramonės, žaliavų ir nebūtinojo vartojimo sektoriai.

Tuo metu pagrindiniai Europos indeksai taip pat fiksavo nuosmukį. Vokietijos „DAX“ indeksas sumažėjo 0,6 proc., Prancūzijos „CAC“ – 0,91 proc., o Italijos „FTSE MIB“ – 0,31 proc.

Baltijos birža išsiskyrė augimu

Skirtingai nei daugelyje Europos rinkų, Baltijos šalių birža penktadienį demonstravo augimą. Bendras indeksas pakilo 1,54 proc.

Didžiausią įtaką šiam rezultatui turėjo stipriai pabrangusios „Artea“ banko akcijos. Jų kaina pakilo apie 11 proc.

Tokį šuolį paskatino pasirodę pranešimai, kad „Tesonet Global“ planuoja padidinti turimą banko akcijų paketą iki 31,68 proc. Tai sustiprino investuotojų susidomėjimą bendrove.