Irano karas smarkiai smogia nuotaikoms Europos rinkose, o investuotojai vis pesimistiškiau vertina žemyno ekonomikos augimo perspektyvas. Tai rodo naujausia „Bank of America“ apklausa, kurioje dalyvavo Europos fondų valdytojai.
Apklausos duomenimis, valdytojai mažina euro zonos akcijų dalį portfeliuose, nes baiminasi, kad augimas ims stagnuoti, o dėl besitęsiančio konflikto gali kilti stagfliacijos šokas.
Nuo tada, kai vasario 28 d. prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, naftos kainos šovė į viršų. „Brent“ rūšies nafta, laikoma tarptautiniu etalonu, per pastarąjį mėnesį pabrango daugiau kaip 56 proc. ir trečiadienį priartėjo prie 110 JAV dolerių už barelį.
Situaciją dar labiau apsunkino faktinis Hormūzo sąsiaurio, itin svarbaus laivybos kelio, uždarymas. Dėl to buvo sutrikdyta maždaug 20 proc. pasaulinės naftos tiekimo apimties. Tokie pokyčiai ypač jautrūs Europai, kuri yra grynoji naftos ir dujų importuotoja. Per pastarąjį mėnesį „Stoxx 600“ indeksas smuko 4,3 proc.
„Bank of America“ analitikų komandai, vadovaujamai investicijų stratego Andreaso Brucknerio, stagfliacija artimiausiais mėnesiais tapo „konsensusine makro režimo prielaida“.
Taip pat skaitykite:
Apklausa taip pat rodo, kad fondų valdytojai mažina statymus Europos pramonės sektoriuje, kuris anksčiau buvo laikomas vienu pagrindinių laimėtojų žemyno reindustrializacijos planuose. Vietoje to jie persiorientuoja į technologijų ir bazinių žaliavų bendroves. Pastarasis sektorius, apklausos vertinimu, šiemet laikomas perspektyviausiu, po jo rikiuojasi sveikatos apsauga.
Šiuo metu 21 proc. apklausos dalyvių vis dar nurodo, kad jų pasauliniuose portfeliuose Europos akcijų dalis yra didesnė nei etaloninė. Visgi vasarį tokių buvo 35 proc., tad sumažėjimas – ryškus.
Palyginimui, grynoji dalis apklaustųjų, kurie JAV akcijas vertina kaip nepakankamai atstovaujamas portfeliuose, siekia 17 proc. (vasarį buvo 22 proc.). Tai rodo, kad investuotojai atsargiau vertina anksčiau populiarėjusią strategiją, dažnai apibūdinamą kaip „Sell America“.
Nors 96 proc. respondentų mano, kad recesija Europoje nėra realus scenarijus, dauguma (54 proc.) tikisi, kad šiemet ekonomikos augimas iš esmės sustos. Vasarį taip manė tik 15 proc. apklaustųjų.
Tuo pat metu investuotojų, prognozuojančių Europos augimo spartėjimą, dalis smuko nuo 74 proc. iki 29 proc. per vieną mėnesį.
Taip pat skaitykite:
Pasak „Bank of America“ analitikų, optimizmas Europos akcijų atžvilgiu „sumenko, bet nebuvo sužlugdytas“. 71 proc. respondentų vis dar mato kilimo potencialą per artimiausius 12 mėnesių, nors prieš mėnesį tokių buvo beveik 90 proc.
Vis dėlto fondų valdytojai vis aktyviau įtraukia stagfliacijos riziką į investicines prielaidas. Stagfliacijos tikimybę įžvelgiančių respondentų dalis šoktelėjo nuo 15 proc. iki 50 proc. Be to, grynoji 39 proc. apklaustųjų dalis tikisi, kad bazinė infliacija Europoje po metų bus didesnė (praėjusį mėnesį – 11 proc.).
Analitikai pažymi, kad lūkesčiai dėl infliacijos Europos Sąjungoje pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m., o stagfliacija „tapo pagrindiniu rinkos požiūriu į makroekonominį režimą“.
