Vandenynai gali slėpti atsakymus į dalį mūsų energetikos poreikių. Nuo seniausių laikų žmonės žvelgė į jūros gelmes ir svarstė, kas slypi po bangomis. Tačiau šiandien energetikos sektorius į vandenyną žiūri kitaip: judėjimas vandenyje gali tapti raktu į atsinaujinančią energiją.

Kaip įmanoma, kad sudėtingas „šokis“ su banguojančia jūra galėtų maitinti namus elektra? Atsakymų ieškoma ir dėl dabartinės įtampos tarptautinėje arenoje, kuri dar kartą parodė, kokia trapi gali būti priklausomybė nuo naftos.

Tekste minimas konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir dėl jo kilę trikdžiai laivybai bei energijos išteklių tiekimui. Dėl tokių rizikų, pasak straipsnyje pateikiamų teiginių, naftos kainos šoktelėjo, o tai pajuto ir vairuotojai, ir aviacijos sektorius – kylant degalų kainoms brangsta ir skrydžiai.

Nors kai kuriose šalyse atsinaujinančios energetikos plėtra stringa, kitos valstybės, priešingai, spartina energetinę transformaciją. Straipsnyje teigiama, kad atsinaujinančių šaltinių ir branduolinės energetikos bendra gamyba sudaro apie 40 proc. pasaulinės elektros poreikio, o prognozės rodo, jog atsinaujinantys šaltiniai jau 2026 m. viduryje gali tapti didžiausiu elektros gamybos šaltiniu, aplenkdami naftą ir anglį.

Pastaraisiais dešimtmečiais švarios energijos rinkoje dominavo saulės energetika, tačiau vis dažniau dėmesys krypsta į vandenynus kaip į potencialų kitą didelį energijos šaltinį. Vienas iš sprendimų – bangų energiją panaudojantys įrenginiai, galintys judesį paversti elektra.

Viena tokių naujovių – „Archimedes Waveswing“ sistema. Ji veikia tarsi po vandeniu įrengtas bangų energijos plūduras: įrenginio dalys yra panardintos, o pro šalį slenkančios bangos verčia cilindrus judėti aukštyn ir žemyn. Šis svyruojantis judėjimas tiesioginės pavaros generatoriumi paverčiamas elektros energija.

Sistemą sukūrė bendrovė „AWS Ocean Energy“. Pasak aprašymo, įrenginys paprastai montuojamas didesniame nei 25 metrų gylyje, o vieno įrenginio galia gali siekti nuo 15 kW iki 500 kW.

Bendrovė nurodo, kad technologiją būtų galima išplėsti iki 10 MW galios – tai, kaip teigiama, galėtų užtikrinti elektros kiekį, pakankamą iki 300 namų ūkių metiniam poreikiui. Taip pat akcentuojama, jog įrenginys veikia po vandeniu, todėl yra mažiau veikiamas paviršiaus orų ir bangavimo sukeltų ekstremalių sąlygų.

Prototipas, pasak teksto, buvo bandomas Portugalijos vandenyse, o kitas žingsnis – didesnės, komerciniu mastu pritaikomos versijos kūrimas.

Tokių projektų kūrėjai tikina, kad po vandenyno bangomis slypi milžiniškas energijos potencialas. Lieka klausimas: ar „vandenyno elektra“ ateityje taps įprasta mūsų kasdienybės dalimi?