Dar visai neseniai Lietuva daugeliui atrodė kaip vieta, kur galima gyventi pigiau nei Vakarų Europoje. Kelionės į parduotuvę nekeldavo didelio streso, o kainų skirtumai tarp mūsų ir turtingesnių šalių buvo akivaizdūs.
Tačiau šiandien situacija jau visai kitokia. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuva peržengė Europos Sąjungos maisto kainų vidurkį, ir tai skamba kaip rimtas signalas kiekvienam vartotojui.
Keisčiausia dalis ta, kad kainos kyla greičiau nei pajamos spėja sukurti saugumo jausmą. Žmonės uždirba daugiau nei anksčiau, bet tą skirtumą vis dažniau „suvalgo“ kasdieniai pirkiniai.
Ilgą laiką Lietuva buvo laikoma pigesne alternatyva Vakarų Europai, tačiau dabar ši etiketė sparčiai nyksta. Kai kuriais atvejais lietuviškas maisto krepšelis jau kainuoja daugiau nei vokiečio ar prancūzo.
Tai ypač jautru, nes pajamų skirtumas tarp šių šalių vis dar išlieka didelis. Kitaip tariant, už maistą mokame panašiai arba net daugiau, bet uždirbame gerokai mažiau.
Taip pat skaitykite:
Tokį pokytį lėmė ne vienas veiksnys. Sparčiai augantys atlyginimai, energijos kainų svyravimai ir aukštas pridėtinės vertės mokestis maistui sudarė kombinaciją, kuri kainas stumia aukštyn.
Kas brango labiausiai?
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad metinė infliacija vasarį siekė 3,6 proc., tačiau kai kurios maisto kategorijos brango kur kas sparčiau. Jautiena ir veršiena pabrango net 16,8 proc., paukštiena – 8,9 proc.
Taip pat išsiskiria kūdikių maistas, kurio kainos augo 9,3 proc., bei pieno desertai – 7,7 proc. Tai reiškia, kad kasdieniai produktai pamažu tampa prabanga.
Dar ryškesnis skirtumas matomas lyginant su Europos Sąjunga. Pieno produktai, sūriai ir kiaušiniai Lietuvoje kainuoja 13,9 proc. daugiau nei ES vidurkis, o aliejus ir riebalai – net 21 proc. daugiau.
Kodėl kainos kyla greičiau nei kitur?
Vienas svarbiausių veiksnių – darbo kaštai. Lietuvoje atlyginimai augo dviženkliu tempu, o tai automatiškai didina galutinę produktų kainą.
Taip pat skaitykite:
Prie to prisideda ir 21 proc. pridėtinės vertės mokestis maistui – vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad net ir be kitų veiksnių kainos natūraliai išlieka aukštesnės.
Verslas taip pat turi savo logiką. Po energetikos kainų šoko dalis įmonių siekia atkurti pelningumą, todėl kainų mažinti neskuba. Jei vartotojai vis dar perka, motyvacijos keisti kainodarą nėra daug.
Kiek iš tikrųjų pabrango maisto krepšelis?
Iš pirmo žvilgsnio pokytis gali atrodyti nedidelis. Pigiausių maisto produktų krepšelis per mėnesį pabrango apie 0,50 euro.
Tačiau pažvelgus į ilgesnį laikotarpį vaizdas visai kitoks. Lyginant su 2021 metais, tas pats krepšelis dabar kainuoja 17,28 euro daugiau, tai yra augimas siekia 31,8 proc.
Keturių asmenų šeimai tai reiškia šimtus papildomų eurų per metus. Ir tai – be jokių papildomų pirkinių ar gyvenimo būdo pokyčių.
Kas laukia ateityje?
Ekonomistai prognozuoja, kad maisto kainų augimas Lietuvoje gali išlikti spartesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Tai reiškia, kad ši problema nėra laikina.
Pasak „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico, Lietuva jau nebe vejasi vidurkį, o nuo jo tolsta. Tuo metu Kauno technologijos universiteto atstovai pabrėžia, kad maisto prieinamumas taps vis svarbesnis mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
Maisto kainų augimas Lietuvoje tampa ilgalaike realybe, o ne laikinu svyravimu. Vis dėlto net ir nedideli įpročių pokyčiai gali duoti apčiuopiamą rezultatą.
Planuojant pirkinius, renkantis pigesnes alternatyvas ir mažinant švaistymą, šeima gali sutaupyti nuo 50 iki 100 eurų per mėnesį. Ir tam nereikia atsisakyti gyvenimo kokybės – pakanka šiek tiek daugiau dėmesio kasdieniams sprendimams.
