Netikėtas automobilio remontas, sugedusi buitinė technika namuose ar nenumatytos medicininės išlaidos – tokiose situacijose greitai prireikia papildomų pinigų. Vis dėlto, ne visi finansavimo būdai tinka kiekvienai situacijai. Kada verčiau rinktis kreditinę kortelę, o kada vartojimo paskolą, pasakoja „Luminor“ banko Vartojimo paskolų verslo plėtros vadovė Rūta Mylė.

Anot ekspertės, pats skolinimasis nėra nei vaistas, nei nuodas. Problemų vykdant paskolos įsipareigojimus atsiranda tada, kai skolinamės neatsakingai ir renkamės netinkamus įrankius, grąžinimo sąlygas bei pervertiname savo galimybes.

„Skolintis yra normalu, tačiau svarbiausia, kad tai būtų apgalvotas sprendimas, o ne spontaniška reakcija į kilusią bėdą. Kitu atveju skola gali tapti finansine našta, ne pagalba. Todėl prieš skolindamiesi apsibrėžkite, kam tiksliai reikalingi pinigai, kokia suma iš tiesų būtina, įsivertinkite paskolos kainą ir tai, ar mėnesinės įmokos neapsunkins jūsų kasdienio biudžeto. Be to, reikėtų ir žinoti, kokiam tikslui kokį finansavimo būdą rinktis“, – sako R. Mylė.

Kasdienėms išlaidoms tiks kreditinė kortelė

Kreditinė kortelė dažniausiai praverčia prireikus trumpalaikio finansinio rezervo kasdienėms arba netikėtoms situacijoms. Kadangi kredito limitas suteikiamas iš anksto, pinigais galima pasinaudoti iškart, o dalis bankų leidžia skolą grąžinti be palūkanų, jei tai padaroma per nustatytą beprocentį laikotarpį.

„Kreditinė kortelė yra patogus sprendimas nedidelėms, trumpalaikėms išlaidoms, kurias galite padengti iš kito savo atlyginimo – pavyzdžiui, automobilio remontui, vaistams ar netikėtai išaugusioms sąskaitoms. Ji taip pat gali padėti trumpuoju laikotarpiu, tarkime, iki atlyginimo pritrūkus pinigų, ir kai esate tikri, kad skolą grąžinsite per artimiausius kelis mėnesius“, – aiškina ekspertė.

Pasak jos, kreditinė kortelė dažnai naudojama ir kelionėse ar apsiperkant internete. Tai patogu, be to, suteikia papildomų naudų, pavyzdžiui, gali būti pritaikytas kelionių draudimas arba galimybė dalyvauti įvairiose lojalumo programose.

„Vis dėlto, būtina prisiminti, kad kreditinė kortelė nėra papildomos pajamos. Tai banko pinigai, kuriuos reikia grąžinti. Jei skola nepadengiama per beprocentį laikotarpį, pradeda skaičiuotis palūkanos ir pasiskolinta suma gali kaipmat išaugti, todėl šią kortelę patarčiau naudoti atsakingai“, – pažymi R. Mylė.

Dideliems pirkiniams pravarčiau vartojimo paskola

Kita vertus, vartojimo paskola dažniausiai tinka didesniems pirkiniams ar išlaidoms, kai reikalinga aiški suma ir ilgesnis grąžinimo laikotarpis.

„Vartojimo paskola leidžia iš karto gauti didesnę sumą ir ją grąžinti dalimis – fiksuotomis mėnesinėmis įmokomis. Tai leidžia lengviau planuoti biudžetą, kadangi iš anksto galite žinoti, kiek reikės sumokėti per kiek laiko“, – sako R. Mylė.

Anot jos, tokį finansavimo būdą dažnas renkasi stambesniems pirkiniams – buitinei technikai, būsto remontui, naujam automobiliui ar studijų išlaidoms padengti.

„Vartojimo paskolą geriau rinktis tada, kai tiksliai žinote, kokios sumos reikia ir kam ji bus skirta. Taip pat tuomet, kai reikalinga suma viršija kreditinės kortelės limitą arba kai norisi daugiau finansinės disciplinos – nustatyto termino paskolai grąžinti ir fiksuotos įmokos“, – aiškina ji.

Įvertinkite savo galimybes

Ekspertė pabrėžia, kad finansiniai sprendimai turėtų būti priimami ne spontaniškai, o įvertinus ilgalaikes pasekmes. Dėl to prieš skolinantis svarbiausia įsivertinti savo finansinę situaciją ir galimybes skolą grąžinti.

„Skolintis normalu, tačiau reikėtų pasirinkti sprendimą, kuris padės išspręsti situaciją šiandien nesukurdamas finansinių problemų rytoj. Taigi, suplanuokite, kaip paskolos įmokos atrodys jūsų mėnesio biudžete.

Pagalvokite, ar galėsite ją įveikti net pasikeitus finansinei situacijai, pavyzdžiui, sumažėjus pajamoms ar atsiradus papildomoms išlaidoms. Kitu atveju net ir nedidelė paskola gali tapti ilgalaike finansine našta, kuri ribos galimybes planuoti kitus pirkinius bei kelti naujus tikslus“, – sako R. Mylė.

Ji priduria, kad geriausia apsauga nuo netikėtų finansinių situacijų išlieka finansinė pagalvė.

„Idealiu atveju verta turėti bent trijų mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio santaupų rezervą. Jis leidžia ramiau reaguoti į netikėtumus ir suteikia daugiau laiko priimti apgalvotus sprendimus. Tuomet neplanuotos išlaidos nesukels finansinės įtampos, o skolintis teks tik išskirtiniais atvejais“, – reziumuoja R. Mylė.