Vilniuje planuojamas dar vienas didelis gyvenamasis projektas Šiaurės miestelyje kelia diskusijų bangą. Vieni jį mato kaip natūralų miesto augimą, kiti – kaip galimą klaidą, kuri dar labiau apkraus jau ir taip įtemptą infrastruktūrą.

Viešojoje erdvėje šią temą pakomentavo politikas Vytautas Sinica, iškeldamas klausimą, kokia kryptimi juda sostinės būsto politika.

„Planuojamas kvartalas su beveik 1500 butų ir apie 3000 gyventojų. Kaip dažniausiai būna, naujiems gyventojams nebus kuriama nauja švietimo ir rekreacijos infrastruktūra – mokyklos, darželiai ar parkai. Pelninga statyti butus, todėl statomi butai“, – socialiniame tinkle rašė Vytautas Sinica.

Jo teigimu, projektas išsiskiria tuo, kad didelė dalis būstų būtų skirta nuomai, o ne pardavimui, ir orientuota į mažesnius butus.

„Bus statoma daugybė mažų būstų, kurie visi bus nuomai. Tai keičia rinką – vilniečiai nukreipiami gyventi nuomojantis, o ne turėti nuosavą būstą“, – teigė jis.

Tačiau dalis ekspertų pabrėžia, kad tokie projektai nėra naujiena Europoje – institucinė nuoma vis dažniau tampa alternatyva sparčiai brangstančiam būstui.

Gyventojai jau dabar jaučia spaudimą

Šiaurės miestelyje gyvenantys žmonės sako, kad problema – ne vien planuojami butai, o jau dabar pasiektos ribos.

Į redakciją kreipėsi ir Šiaurės miestelyje gyvenanti skaitytoja, kuri sako, kad situacija rajone jau dabar yra ant ribos.

„Gyvename čia kelerius metus ir realiai jau dabar viskas ant ribos. Darželiai ir mokyklos perpildyti, vietų gauti sunku. Kiemuose trūksta vietos, parkavimo situacija sudėtinga“, – pasakoja vietinė gyventoja.

Pasak jos, didžiausias iššūkis – transportas.

„Piko metu Kalvarijų gatvė praktiškai stovi. Žalgirio sankryža nuolat užkimšta, o Žirmūnų gatve 17 valandą pravažiuoti beveik neįmanoma. Jei dar atsiras keli tūkstančiai gyventojų – sunku įsivaizduoti, kas bus“, – sako ji.

Gyventojos teigimu, tokie planai kelia ne tik praktinių, bet ir platesnių klausimų. Anot jos, prieš rinkimus dažnai kalbama apie miestiečių gerovę, tačiau priimami sprendimai, jos nuomone, labiau palankūs verslo projektams.

Vietos bendruomenėje jau kyla nepasitenkinimas – internete pasirodė ir peticija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į galimas projekto pasekmes rajonui.

Sparčiai tankėjantis rajonas

Šiaurės miestelis pastaraisiais metais sparčiai keičiasi. Greta jau vyksta statybos Kareivių gatvėje, o OGMIOS teritorijoje taip pat planuojama plėtra.

Urbanistikos specialistai dažnai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia – balansas tarp būsto ir infrastruktūros.

Jei nauji kvartalai atsiranda greičiau nei mokyklos, darželiai ar susisiekimo sprendimai, rajonai gali susidurti su ilgalaikėmis problemomis: spūstimis, viešųjų paslaugų trūkumu ir mažėjančia gyvenimo kokybe.

Šis projektas kelia vis daugiau klausimų dėl Vilniaus plėtros krypties

Diskusija dėl Šiaurės miestelio iš esmės atspindi platesnį klausimą: ar Vilnius turi augti tankindamas centrines teritorijas, ar labiau subalansuotai plėsti infrastruktūrą kartu su naujais projektais.

Kol kas aišku viena – gyventojai nori ne tik naujų butų, bet ir patogaus gyvenimo.