Vokietijoje reikšmingai padidėjo suvokimas apie Rusijos hibridinio karo keliamą grėsmę, tačiau praktinės atsakomosios priemonės išlieka ribotos, interviu „Ukrinform“ sakė buvęs Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) viceprezidentas Arndtas Freytagas von Loringhovenas.

„Deja, jis vis dar labai ribotas. Vokietija nėra išimtis – tai pasakytina apie daugumą demokratinių Europos Sąjungos ir NATO šalių“, – sakė jis, paklaustas apie Vokietijos pasirengimą atremti Rusijos dezinformaciją ir hibridines grėsmes. 

Pasak A. F. von Loringhoveno, vienintelės tikrai gerai pasirengusios šalys yra Ukraina ir Moldova, „nes jos patiria daug didesnį spaudimą“. „Šiandien iš jų galime daug ko pasimokyti“, – sakė jis. 

Kartu jis atkreipė dėmesį į grėsmės suvokimo pokyčius Vokietijoje.

„Vokietijoje gerokai išaugo visuomenės ir politikų suvokimas apie hibridinį karą ir dezinformaciją. Federalinis kancleris atvirai kalba apie hibridinį karą, pabrėžia, kad mes nebesame taikoje, nors dar ir nekariaujame“, – sakė A. F. von Loringhovenas.

Ekspertas atkreipė dėmesį į pirmuosius institucinius žingsnius: „Naujai įkurta Nacionalinio saugumo taryba jau per pirmąjį posėdį aptarė hibridines grėsmes. Be to, sukurtas federalinės vyriausybės koordinavimo centras kovai su hibridiniais išpuoliais. Naujasis BND prezidentas Martinas Jaegeris Miuncheno saugumo konferencijoje pabrėžė hibridinio karo svarbą. Apskritai galima teigti, kad retorikos ir visuomenės suvokimo lygmeniu įvyko reikšmingų pokyčių“. 

Tačiau praktinių priemonių vis dar nepakanka, pridūrė jis.

„Rusija ne tik nemažina savo aktyvumo, bet veikia vis agresyviau. Užtenka prisiminti planus pasikėsinti į „Rheinmetall“ generalinį direktorių Arminą Pappergerį, sabotažo incidentus, tokius kaip DHL siunta Leipcige, ar išpuolius prieš geležinkelių infrastruktūrą Lenkijoje. Šiais atvejais aukų buvo išvengta tik per stebuklą, o Rusija veikiausiai siekė šio tikslo“, – sakė ekspertas. 

Jis pabrėžė, kad dabartinis požiūris neveikia, todėl, be reagavimo priemonių, reikia ir aktyvių veiksmų. 

„Visa tai rodo, kad mūsų atgrasymas neveikia. Rusija nejaučia realių padarinių. Vakarai tik reaguoja – didindami atsparumą, stiprindami kibernetinę gynybą arba demaskuodami. Tačiau dauguma ekspertų, įskaitant mane patį, yra įsitikinę, kad norint atgrasyti Rusiją ir iš tikrųjų paveikti jos elgesį, būtinas reagavimo ir aktyvių priemonių, gynybinių ir puolamųjų veiksmų derinys“, – sakė A. F. von Loringhovenas. 

Nuo 2022 m. vasario Europoje užregistruotas 151 su Rusija susijusio sabotažo, padegimo, bandymo susprogdinti ir kitų hibridinių išpuolių atvejis.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.