Vienas Kataro sprendimas buvo pakankamas, kad energijos rinkos sureaguotų audringai. Pirmadienį valstybinė bendrovė „QatarEnergy“ sustabdė suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamybą svarbiausiuose Ras Lafano ir Mesajido objektuose po dronų atakų, įvykdytų iš Irano teritorijos. Kataras užtikrina apie 20 proc. pasaulinių SGD tiekimų, o jo gamybiniai pajėgumai siekia 77 mln. tonų per metus.
Pasekmės pasijuto iškart. Dujų kainos Europos TTF prekybos centre pakilo beveik 50 proc. – tai stipriausias vienos dienos šuolis per pastaruosius trejus metus. Tuo pat metu smarkiai išaugo ir SGD laivų frachto įkainiai: vieno dujovežio nuomos kaina pakilo iki daugiau nei 200 tūkst. JAV dolerių per dieną, nors dar tą pačią dieną siekė 61,5 tūkst. JAV dolerių.
Remiantis „Reuters“ ir „Bloomberg“ skelbiama informacija, „QatarEnergy“ pasinaudojo „force majeure“ (nenugalimos jėgos) sąlyga, leidžiančia laikinai sustabdyti sutarčių vykdymą esant išskirtinėms aplinkybėms, pavyzdžiui, kariniam išpuoliui. Tai reiškia, kad dalis klientų gali laiku negauti sutartų tiekimų.
Į situaciją nedelsdama reagavo ir Briuselis. Europos Komisija šią savaitę nusprendė sušaukti skubų energetikos darbo grupės posėdį, kuriame dalyvaus valstybių narių atstovai ir kuris vyks bendradarbiaujant su Tarptautine energetikos agentūra. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketina aptarti galimus tiekimo sutrikimus bei padėtį Hormūzo sąsiauryje – per jį, vertinimais, keliauja nuo penktadalio iki trečdalio pasaulinio naftos transporto, taip pat reikšminga dalis SGD.
Laivyba Hormūzo sąsiauryje sumažėjo 86 proc., o abiejose maršruto pusėse įstrigo apie 700 laivų. Iranas, kontroliuojantis šį strateginį tašką, jungiantį Persijos įlanką su Arabijos jūra, paskelbė apribojimus laivams, įplaukiantiems į sąsiaurį. Rinkai tai reiškia realią riziką, kad tiekimo sutrikimai gali dar labiau išaugti.
Augančios dujų kainos jau veikia pramonę. „Grupa Azoty“ pranešė laikinai stabdanti naujų užsakymų priėmimą azotinėms trąšoms dėl staiga išaugusių žaliavos kainų. Dujos yra vienas svarbiausių trąšų gamybos komponentų, todėl jų kainų pokyčiai tiesiogiai didina veiklos sąnaudas.
Apie Lenkijos energetinį saugumą pasisakė energetikos ministras Miłoszas Motyka. Jis pabrėžė, kad dujos iš Kataro sudaro apie 9 proc. šalies vartojimo. Pasak ministro, prieš žiemą saugyklos buvo pripildytos beveik 100 proc., o šiuo metu užpildymas viršija 50 proc. Jis taip pat teigė, kad kartu su vietine gavyba bei tiekimu per „Baltic Pipe“ ir SGD importu iš JAV tai sudaro kelių mėnesių rezervą.
Didžiausią riziką dėl krizės pasekmių patiria Azijos rinkos, įskaitant Bangladešą, Indiją ir Pakistaną, kurių energetikos balansas stipriai priklauso nuo Kataro SGD. Vis dėlto kainų spaudimas jau persikelia į Europą. Kuo ilgiau bus sustabdyta SGD gamyba ir ribojamas judėjimas Hormūzo sąsiauryje, tuo didesni sukrėtimai gali laukti pasaulinių energijos rinkų.