Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska ketvirtadienį paaiškino, kokių pokyčių Europos Sąjungos emisijų prekybos sistemoje (ETS) Lenkija sieks derybose Briuselyje. Tarp prioritetų – tolesnis ETS2 įsigaliojimo atidėjimas, rinkos apsauga nuo spekuliacijų ir atskiras požiūris į centralizuotą šilumos tiekimą.
Ketvirtadienį Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje pristatytos kryptys, kaip Varšuva siūlo koreguoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS.
Kaip teigė ministrė P. Hennig-Kloska, Lenkijos Vyriausybė ketina siekti šešių esminių pokyčių šioje sistemoje.
Ministerija taip pat pranešė, kad Europos investicijų bankas patvirtino naujas Modernizavimo fondo programas, kurių vertė siekia apie 1,27 mlrd. eurų. Vienas jų skirtas didinti švietimo paskirties pastatų energinį efektyvumą – numatoma atnaujinti beveik 140 ugdymo įstaigų pastatų, o šiam tikslui iš fondo planuojama skirti apie 460 mln. eurų. Ministerija skelbia sieksianti per šią kadenciją sutvarkyti mažiausiai 1000 tokių pastatų.
Kita Modernizavimo fondo programa orientuota į daugiabučių gyvenamųjų namų kaimo vietovėse energinio efektyvumo didinimą – kaip papildymas programai „Czyste Powietrze“. Šios priemonės biudžetas siekia apie 115 mln. eurų.
Taip pat skaitykite:
Dar kelių programų rėmuose numatyta parama šilumos kaupikliams centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje (apie 230 mln. eurų) ir finansavimas namų ūkių energijos kaupikliams (taip pat apie 230 mln. eurų).
Ministrė sureagavo ir į siūlymus Lenkijai pasitraukti iš ETS sistemos. „Vienašališkai pasitraukti iš ETS sistemos praktiškai neįmanoma, – pabrėžė Vyriausybės atstovė. – Sistema remiasi bendra energijos rinka, ir man sunku įsivaizduoti skirtingas taisykles skirtingose šalyse. Tai sukeltų milžinišką chaosą, o kartu būtų ir rimtas sutartinių įsipareigojimų pažeidimas“, – pridūrė ji.
Vis dėlto, pasak P. Hennig-Kloskos, pastarųjų metų patirtis rodo, kad ETS būtina tobulinti. Ministrė pažymėjo, jog energijos rinką paveikę sukrėtimai, tarp jų ir geopolitiniai veiksniai, buvo tokie dideli, kad verta iš naujo įvertinti ES viduje taikomus sprendimus.
