Europos Parlamentas ketvirtadienį atmetė taisykles, kurios būtų leidusios technologijų bendrovėms toliau skenuoti turinį internete, siekiant aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą. Šis sprendimas iš karto sulaukė aukšto rango ES pareigūnų kritikos.
Europarlamentarai nusprendė nepratęsti laikinojo teisinio režimo, leidusio platformoms tikrinti savo paslaugas ir ieškoti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos. Įstatymo galiojimas baigsis kitą penktadienį, o tuomet tokio pobūdžio skenavimas Europoje taps neteisėtas.
Atmesdami siūlymą, parlamentarai nepasidavė pastarosiomis savaitėmis didėjusiam spaudimui, kurį darė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, keturi Europos Komisijos nariai, technologijų gigantai „Meta“, „Google“ ir „Microsoft“, taip pat įvairios vaikų apsaugos organizacijos.
„Kaip tėvui, įstatymų leidėjui ir europiečiui šiandieninis balsavimas Europos Parlamente man sunkiai suprantamas“, – po balsavimo teigė už vidaus reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris. Jo teigimu, sprendimas paliks „begalę aukų be matomumo ir apsaugos“, primindamas, kad Europoje fiksuojama daugiausia vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos pasaulyje.
ES policijos agentūros „Europol“ vadovė Catherine De Bolle perspėjo, kad įstatymo galiojimo pabaiga silpnins galimybes tirti vaikų išnaudojimo atvejus, o tai „smarkiai pakenks ES saugumo interesams – nustatyti aukas ir apsaugoti vaikus“.
Taip pat skaitykite:
Organizacijos „Internet Watch Foundation“ vadovas Kerry Smithas balsavimą pavadino „triuškinančia nesėkme vaikų apsaugai ES“.
Europos Komisijos pasiūlymui pratęsti laikinąjį režimą nepritarė 311 europarlamentaras, 228 balsavo už, o 92 susilaikė.
Balsavimą lydėjo kelias savaites trukę ginčai: nacionalinės vyriausybės ragino Parlamentą atsisakyti privatumo argumentų ir kuo greičiau susitarti dėl skenavimo taisyklių pratęsimo. Šį mėnesį Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos derybininkai du kartus nesugebėjo pasiekti politinio susitarimo.
Taisyklių oponentai teigia, kad laikinasis ES režimas suteikė technologijų bendrovėms pernelyg plačias galimybes masiškai tikrinti vartotojų žinutes. Čekijos europarlamentarė Markéta Gregorová iš žaliųjų frakcijos po balsavimo sakė, jog „prisidengiant vaikų apsauga, milijonai privačių nekaltų piliečių žinučių buvo skenuojamos metų metus, nepasiekiant pakankamų rezultatų“.
Centro dešiniųjų Europos liaudies partija bandė paskutinę akimirką išsaugoti taisykles, pateikdama balsavimui pataisą, kuri būtų suartinusi Parlamento poziciją su valstybių narių nuomone. Vis dėlto europarlamentarai pataisos nepalaikė, dar labiau išryškindami priešpriešą tarp privatumo šalininkų ir vaikų teisių gynėjų.
Taip pat skaitykite:
Trečiadienį keturi Europos Komisijos nariai laišku kreipėsi į Parlamento politinių grupių lyderius, ragindami rasti sprendimą ir leisti nariams kritiniu balsavimu nesilaikyti frakcijų drausmės. Tą pačią dieną F. Merzas savo šalies parlamente taip pat paragino pratęsti įstatymo galiojimą.
Didžiosios platformos „Meta“, „TikTok“, „Snapchat“, „Google“, „Microsoft“ ir „LinkedIn“ praėjusią savaitę bendrame pareiškime teigė, kad ES nesugebėjimas susitarti yra „neatsakingas“. Jų teigimu, neveikimas sumažins teisinį aiškumą, kuris beveik 20 metų leido bendrovėms savanoriškai aptikti ir pranešti apie žinomą vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą tarpasmeninio bendravimo paslaugose.
Vaikų teisių organizacijos ir technologijų įmonės jau seniai spaudė įstatymų leidėjus leisti skenavimą tęsti.
ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančio Kipro atstovas pripažino, kad pasiekti susitarimo „apgailestautinai nepavyko“. Vis dėlto pabrėžta, jog Taryba „lieka įsipareigojusi“ siekti susitarimo dėl ilgalaikės politikos, skirtos kovoti su vaikų išnaudojimu internete.
Laikinasis įstatymas buvo laikomas sprendimu, leidusiu platformoms aptikti neteisėtą turinį. Tuo pat metu Europos Sąjungoje derinamas nuolatinis teisės aktas, skirtas kovai su vaikų seksualiniu išnaudojimu internete, tačiau šios derybos jau ne vienerius metus stringa dėl nesutarimų ir aklaviečių.
