Vilniuje vis dažniau kalbama apie viešojo transporto pokyčius, kurie galėtų iš esmės pakeisti judėjimą mieste. Nors kol kas tai dar tik planavimo etapas, jau dabar aiškėja gana konkretūs sprendimai ir kryptys.

Gyventojams tai svarbu ne teoriškai, o praktiškai – kiekvienas, kuris kasdien stovi spūstyse ar ilgai laukia viešojo transporto, jaučia, kad dabartinė sistema ima strigti. Todėl nauji projektai natūraliai kelia ir lūkesčius, ir klausimus.

Šį kartą kalba sukasi ne apie smulkius patobulinimus, o apie visai naują transporto rūšį. Ir panašu, kad Vilnius rimtai svarsto sprendimus, kurie iki šiol atrodė labiau kaip didmiesčių privilegija.

Ne metro ir ne tramvajus, kas planuojama iš tikrųjų?

Nors viešojoje erdvėje dažnai minimi tramvajai ar metro, realybė kiek kitokia. Miestas svarsto vadinamąjį lengvąjį geležinkelį – sistemą, kuri apjungtų abiejų privalumus.

Tai reikštų, kad dalis trasų galėtų būti įrengta paviršiuje, o sudėtingesnėse vietose, pavyzdžiui, centre – transportas galėtų judėti po žeme. Toks modelis jau naudojamas kituose Europos miestuose, todėl Vilnius bando remtis jų patirtimi.

Svarbu suprasti, kad kol kas niekas dar nestato bėgių. Šiuo metu perkamos ekspertų paslaugos, kurios padės įvertinti, ar tokia sistema apskritai yra realistiška ir kaip ji galėtų atrodyti.

Keturi maršrutai, kurie keistų miestą

Pagal pateiktus dokumentus, planuojamos keturios pagrindinės linijos, kurios apimtų didelę dalį Vilniaus.

Pirmoji linija būtų ilgiausia ir, tikėtina, svarbiausia. Ji jungtų Santariškes, Kalvarijų gatvę, miesto centrą, stotį ir oro uostą, tęstųsi iki Eišiškių plento. Tai iš esmės būtų stuburas visai sistemai.

Antroji kryptis orientuota į tankiai apgyvendintas vietas – Perkūnkiemį, Šeškinę ir centrą. Įdomu tai, kad svarstomi keli jos užbaigimo variantai, kas rodo, jog projektas dar gana lankstus.

Trečioji linija jungtų Pilaitę su centru ir Saulėtekiu – tai itin aktualu studentams ir dirbantiems šiame rajone. Ketvirtoji būtų dar platesnė, apimanti Kalnėnus, stotį, Laisvės prospektą ir Santariškes.

Tokiu būdu praktiškai visi pagrindiniai miesto rajonai būtų sujungti viena sistema.

Keisis ne tik transportas, bet ir pats miestas

Tokio masto projektas neišvengiamai keistų ir miesto veidą. Planuojama, kad naujasis transportas turėtų atskiras juostas arba net visiškai atskirtą infrastruktūrą.

Kai kur jis galėtų dalintis erdve su autobusais ar troleibusais, tačiau pagrindinis tikslas – užtikrinti sklandų judėjimą be įprastų spūsčių.

Miesto centre svarstomi keli scenarijai: transportas galėtų važiuoti paviršiumi, po žeme uždaru būdu arba įrengiant atviras požemines atkarpas. Kiekvienas variantas turės būti vertinamas ir kultūros paveldo požiūriu.

Be to, gali keistis ir esami sprendimai – eismo juostų skaičius, stovėjimo vietos, pėsčiųjų bei dviračių takai. Kai kur gali atsirasti nauji tiltai, viadukai ar tuneliai.

Projektas juda greičiau nei įprasta

Įdomu tai, kad savivaldybė šį projektą nori judinti gana sparčiai. Po sutarties pasirašymo rangovai turės per aštuonis mėnesius parengti visus priešprojektinius pasiūlymus.

Darbas bus suskirstytas etapais – pirmiausia analizė, vėliau atskirų linijų sprendiniai. Pirmosios dvi linijos turėtų būti suplanuotos greičiausiai, o paskutinė – per ilgiausią laiką.

Jeigu viskas vyks pagal planą, pirmieji konkretūs rezultatai galėtų būti pristatyti jau artimiausiais metais. Tai dar nereiškia, kad statybos prasidės iš karto, tačiau aiškumo bus gerokai daugiau.

Ar tai realu, ar tik dar viena vizija?

Kol kas šis projektas yra ankstyvoje stadijoje, todėl natūralu, kad kyla abejonių. Tokios sistemos įrengimas reikalauja milžiniškų investicijų ir ilgo įgyvendinimo laiko.

Vis dėlto pats faktas, kad Vilnius rimtai svarsto tokį variantą, rodo pasikeitusį požiūrį. Miestas ieško ne laikino sprendimo, o ilgalaikės krypties.

Jeigu projektas pasieks kitus etapus, tai gali tapti vienu didžiausių infrastruktūros pokyčių per pastaruosiius dešimtmečius. O gyventojams tai reikštų paprastą dalyką – greitesnį, patogesnį ir labiau prognozuojamą judėjimą kasdien.