Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) gauna prašymų nurodyti konkretaus privačios žemės sklypo savininką. Dažniausiai tokie prašymai būna dėl privačios žemės ūkio paskirties žemės ir yra motyvuojami noru kreiptis į savininką su pasiūlymu parduoti sklypą arba sutvarkyti sklypą, jeigu jis yra neprižiūrimas ir apleistas. Svarbu pažymėti, kad tokie duomenys gyventojams nėra ir negali būti teikiami.

Žemės sklypo savininko vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys yra laikomi asmens duomenimis, kurių tvarkymą ir apsaugą griežtai reglamentuoja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) ir kiti teisės aktai. Todėl NŽT tokių duomenų tretiesiems asmenims neteikia.

Duomenys apie nekilnojamojo turto savininkus yra kaupiami VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Pilną informaciją gali gauti tik pats turto savininkas, užsakęs savo turto registro išrašą. Tuo tarpu asmenys, kurie užsako išrašą apie jiems nepriklausantį nekilnojamąjį turtą, asmens duomenų jame nemato. Valstybės institucijos šiuos duomenis gali gauti tik tais atvejais, kai tai būtina jų funkcijoms vykdyti, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka.

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procesas gali būti pradedamas tik paties savininko sprendimu. Asmuo, nusprendęs parduoti sklypą, apie tai informuoja NŽT, kuri apie parduodamą sklypą praneša visiems asmenims, turintiems pirmumo teisę jį įsigyti. Jei kuris nors iš jų išreiškia sutikimą pirkti, NŽT pardavėjui išduoda pažymą, kurioje nurodomas konkretus pirkėjas. Jei pirmumo teise nepasinaudojama, savininkas gali parduoti sklypą bet kuriam kitam asmeniui, tačiau tik už tą pačią kainą, kuri buvo nurodyta pranešime NŽT. Tai reiškia, kad potencialūs pirkėjai negali inicijuoti privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo proceso, todėl ir prašymai atskleisti juos dominančio sklypo savininko duomenis negali būti tenkinami.

Pastebėjus, kad žemės sklypas yra neprižiūrimas ar apleistas, gyventojams nereikia savarankiškai ieškoti savininko kontaktų. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją, kuri pagal kompetenciją imasi veiksmų. Jei sklype plinta invaziniai augalai, pavyzdžiui, Sosnovskio barštis, apie tai reikėtų informuoti Aplinkos apsaugos departamentą. Atsakingos institucijos pačios nustato sklypo savininką ir sprendžia situaciją teisės aktų nustatyta tvarka.