Dirbtinio intelekto plėtra vis garsiau kelia klausimą – kas laukia darbo rinkos artimiausiais metais. Nors ilgą laiką buvo manoma, kad technologijos „atimsi“ darbo vietas, dabar vis dažniau girdime kitokią prognozę – kai kurių profesijų paklausa gali net stipriai išaugti.

Ypač tai aktualu Lietuvai, kur jau dabar jaučiamas kvalifikuotų meistrų trūkumas. Elektrikai, santechnikai ar suvirintojai dažnai turi užsakymų mėnesiams į priekį, o dirbtinio intelekto bumas šią tendenciją gali dar labiau sustiprinti.

Tuo pačiu keičiasi ir požiūris į išsilavinimą – vis daugiau kalbama, kad vien diplomas nebūtinai garantuoja stabilų ir gerai apmokamą darbą.

Dirbtinis intelektas keičia darbo rinką

Ekspertai vis dažniau sutaria, kad didžiausi pokyčiai pirmiausia palies biuro darbus. Bankininkystė, žiniasklaida, teisė, duomenų analizė – tai sritys, kuriose dalį funkcijų jau dabar gali atlikti dirbtinis intelektas.

Ypač pažeidžiami tampa pradedantieji specialistai. Mažiau patirties turinčius darbuotojus lengviau pakeisti automatizuotais sprendimais, todėl įsitvirtinti darbo rinkoje gali tapti sudėtingiau.

Visgi tai nereiškia, kad darbo vietų apskritai mažės. Istorija rodo, kad technologiniai pokyčiai naikina vienas profesijas, bet tuo pačiu sukuria naujas.

Amatų renesansas – ne atsitiktinumas

Kol dalis biuro darbų automatizuojama, fizinis darbas išlieka sunkiai pakeičiamas. Elektrikai, santechnikai, statybininkai ar mechanikai dirba aplinkoje, kur reikia prisitaikyti prie skirtingų situacijų, spręsti praktines problemas ir veikti realiu laiku.

Būtent todėl prognozuojama, kad tokių profesijų poreikis tik didės. Lietuvoje ši tendencija jau matoma – geras meistras dažnai uždirba ne mažiau nei aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas.

Tačiau svarbu nepulti į kraštutinumus. Nors rankų darbas tampa vis vertingesnis, tai nereiškia, kad visiškai saugus. Tobulėjant technologijoms, dalį paprastesnių darbų gali palengvinti ar net pakeisti automatika.

Aukštasis mokslas – vis dar svarbus, bet kitaip

Ilgą laiką vyravo nuostata, kad universitetas yra vienintelis kelias į sėkmę. Dabar šis požiūris keičiasi.

Vis dažniau pabrėžiama, kad svarbiausia ne pats diplomas, o gebėjimas mokytis, prisitaikyti ir derinti skirtingus įgūdžius. Kitaip tariant, vertė slypi ne vien specialybėje, o žmogaus lankstume.

Tai reiškia, kad tiek profesinis mokymas, tiek aukštasis išsilavinimas gali būti geri pasirinkimai – svarbiausia, kaip žmogus geba juos panaudoti.

Ateities profesijos – kur krypti jaunimui?

Nors tiksliai nuspėti ateitį sudėtinga, tam tikros kryptys jau ryškėja. Auganti visuomenė ir senėjanti populiacija didins sveikatos priežiūros specialistų poreikį – gydytojų, slaugytojų, socialinių darbuotojų.

Taip pat išliks paklausa darbams, kuriuose reikia kūrybiškumo, kritinio mąstymo ar bendravimo su žmonėmis. Dirbtinis intelektas gali padėti, bet visiškai pakeisti tokių sričių kol kas nepajėgus.

Tuo tarpu rutininius, pasikartojančius darbus automatizacija paveiks labiausiai.

Energija – naujas konkurencijos laukas

Dar viena svarbi tema – elektros energija. Dirbtinio intelekto vystymui reikia milžiniškų duomenų centrų, o jie sunaudoja daug elektros.

Tai reiškia, kad šalys, galinčios pasiūlyti pigią ir stabilią energiją, turės pranašumą. Lietuvai ir visai Europai tai tampa rimtu iššūkiu, nes energijos kainos čia vis dar aukštesnės nei kai kuriuose kituose regionuose.

Kas pirmauja dirbtinio intelekto lenktynėse?

Šiuo metu aiškus lyderis yra Jungtinės Valstijos – dėl stiprių technologijų įmonių, investicijų ir infrastruktūros. Kinija žengia iš paskos, tačiau susiduria su tam tikrais ribojimais.

Europa šiame kontekste atrodo silpniau. Mažesnės investicijos, griežtesnis reguliavimas ir brangesnė energija lėtina progresą.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuvai tai yra ir iššūkis, ir galimybė. Viena vertus, dalis tradicinių biuro darbų gali nykti ar keistis. Kita vertus, auga poreikis praktiniams įgūdžiams ir lankstumui.

Todėl pagrindinė žinutė paprasta – vienos „saugios“ profesijos nebėra. Saugiausias pasirinkimas šiandien yra gebėjimas prisitaikyti, mokytis naujų dalykų ir nebijoti keisti krypties.

O elektrikų, santechnikų ir kitų meistrų laikai, panašu, dar tik įsibėgėja.