Pastaraisiais metais mokslas pateikė ne vieną įspūdingą atradimą, tačiau kartu vis dažniau primenama ir kita realybė – pasaulinė skaitmeninė infrastruktūra yra trapi.

Vienas didesnių sutrikimų įvyko šių metų vasarį, kai pasaulinė interneto paslaugų infrastruktūros bendrovė „Cloudflare“ patyrė gedimą. Dėl jo milijonai žmonių laikinai neteko prieigos prie svarbių paslaugų: nuo interneto svetainių valdymo iki kasdienių veiksmų, tokių kaip banko sąskaitų tikrinimas. Anksčiau panašų chaosą buvo sukėlęs ir „Amazon Web Services“ sutrikimas.

Skelbiama, kad „Cloudflare“ atveju problemą lėmė klaidingas programinis kodas, susijęs su botų aptikimo paslaugomis. Vis dėlto tokie incidentai iškėlė platesnį klausimą: kiek atspari yra globali interneto ekosistema ir ar ją būtų sudėtinga tyčia destabilizuoti, sukeliant plataus masto ekonominius padarinius.

Augant skaičiavimo pajėgumų poreikiui ir plečiantis dirbtinio intelekto infrastruktūrai, technologijų sektorius vis aktyviau ieško naujų sprendimų – ne tik programinių, bet ir fizinių, medžiagų mokslo lygmens. Dideli duomenų centrai reikalauja milžiniškų energijos ir vandens išteklių, o pasaulio technologijų gigantai investuoja milijardus į naujus centrus, siekdami užtikrinti sklandų dirbtinio intelekto sistemų darbą.

Šiame kontekste mokslininkai iš „Kinijos mokslų akademijos“ pranešė apie naują metalinį lydinį, galintį tapti reikšmingu žingsniu tiek energijos technologijose, tiek superkompiuterių ir kvantinių sistemų plėtroje. Teigiama, kad jų sukurta medžiaga pasižymi itin neįprasta savybe – ji gali pasiekti vadinamąją „spino supersolidumo“ būseną, kai itin greitas sukinys susijęs su kietos būsenos savybėmis.

Mokslininkai nurodo, kad eksperimentuose pasiekta itin žema temperatūra – apie -459,5 °F. Tokios sąlygos siejamos su itin žemų temperatūrų technologijomis, kurios gali būti svarbios kuriant pažangesnį aušinimą, stabilias kvantinio ryšio sistemas ir naujos kartos skaičiavimo infrastruktūrą.

Nors mokslas jau dešimtmečius siekia proveržio praktiškai neribotos energijos srityje, tokie medžiagų mokslo pasiekimai gali tapti tarpine, bet labai reikšminga grandimi. Pasak tyrėjų, naujos kartos lydiniai ir itin žemų temperatūrų sprendimai galėtų prisidėti prie stabilesnių technologinių sistemų kūrimo ir padėti sumažinti riziką, kad vienas gedimas ateityje sukels dar didesnius globalius sutrikimus.