Elono Musko valdoma bendrovė „SpaceX“ konfidencialiai pateikė dokumentus pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO) JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC), pranešė su situacija susipažinę šaltiniai. Toks žingsnis priartina raketų bendrovę prie to, kas gali tapti vienu didžiausių viešų akcijų platinimų istorijoje.

Pirmoji apie konfidencialų pateikimą pranešė „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais, teigdama, kad „SpaceX“ gali siekti maždaug 1,75 trln. JAV dolerių vertinimo, o akcijų įtraukimas į biržą galėtų įvykti apie birželį.

2002 m. E. Musko įkurta „SpaceX“, vystanti ir eksploatuojanti daugkartinio naudojimo raketas, po to, kai 2011 m. „NASA“ nutraukė kosminių šatlų programą, tapo svarbiausiu agentūros paleidimų partneriu. Vasario mėnesį „SpaceX“ susijungė su E. Musko dirbtinio intelekto bendrove „xAI“ – taip buvo sukurta jungtinė įmonė, kurią jis tuo metu vertino 1,25 trln. JAV dolerių.

Jei „SpaceX“ galiausiai pasirodys biržoje, E. Muskas taptų pirmuoju žmogumi, vadovaujančiu dviem atskiroms viešai kotiruojamoms trln. vertės bendrovėms. Skelbiama, kad jo grynoji vertė siekia beveik 840 mlrd. JAV dolerių. Tuo metu „Tesla“, kuria jis ilgą laiką rėmė didžiąją dalį savo likvidaus turto, kapitalizacija vertinama apie 1,4 trln. JAV dolerių.

Konfidencialus IPO dokumentų pateikimas leidžia bendrovei iš anksto perduoti finansinę informaciją SEC reguliacinei peržiūrai, jos dar neatskleidžiant visuomenei ir potencialiems investuotojams. Vis dėlto vėliau „SpaceX“ privalės paviešinti registracijos dokumentus ne vėliau kaip likus bent 15 dienų iki IPO pristatymų investuotojams (angl. road show) pradžios.

Net jei iki viešo akcijų platinimo dar teks įveikti ne vieną kliūtį, planuojamas siūlymas jau dabar įvardijamas kaip galintis sumušti rekordus. Teigiama, kad bendrovė gali siekti pritraukti iki 75 mlrd. JAV dolerių – tai būtų daugiau nei tris kartus didesnė suma nei didžiausio iki šiol JAV IPO. Palyginimui, „Alibaba“ 2014 m. pritraukė 22 mlrd. JAV dolerių, o „Visa“ 2008 m. – beveik 18 mlrd. JAV dolerių.

Remiantis federalinių išlaidų ir valdžios sutarčių duomenis analizuojančios „FedScout“ informacija, nuo 2008 m. „SpaceX“ iš darbo su JAV federaline valdžia gavo daugiau nei 24,4 mlrd. JAV dolerių. Ši suma apima sutartis su „NASA“, JAV Oro pajėgomis, JAV Kosmoso pajėgomis ir kitomis agentūromis. Per 2025 m. „SpaceX“ atliko 165 orbitinius skrydžius, taip pat vykdė papildomus naujos, itin didelės „Starship Super Heavy“ paleidimo sistemos bandomuosius skrydžius.

Džordžtauno universiteto finansų profesorė ir IPO ekspertė Reena Aggarwal pabrėžė, kad net ir esant didžiuliam susidomėjimui E. Musku bei „SpaceX“, sėkmei būtina palanki rinkos situacija. Pastaruoju metu akcijų rinkos buvo nepastovios, tam įtakos turėjo JAV ir Irano karas bei šoktelėjusios naftos kainos. Technologijų indeksas „Nasdaq“ neseniai patyrė didžiausią savaitinį kritimą per beveik metus.

„Galite turėti puikią bendrovę, stiprius fundamentus ir didelį investuotojų susidomėjimą, tačiau IPO vis tiek gali nepavykti, jei rinkos kryptis pasikeitė į neigiamą ir nepastovumas pernelyg išaugo“, – sakė R. Aggarwal.

Vis dėlto ji prognozuoja didelį mažmeninių investuotojų dėmesį.

„Nėra taip, kad per artimiausius penkerius metus į biržą žengtų dar penkios tokios bendrovės. Visiems, kurie nori didesnės ekspozicijos E. Muskui, tai yra proga į ją patekti“, – teigė ji.

Be didelės apimties aviacijos, kosmoso ir gynybos sutarčių, „SpaceX“ taip pat valdo palydovinio interneto paslaugą „Starlink“, kuri veikia maždaug 10 tūkst. žemose Žemės orbitose esančių palydovų pagrindu. Be to, ji valdo socialinį tinklą „X“, anksčiau žinomą kaip „Twitter“, kuris prieš tai buvo įsigytas per „xAI“.