„Naoris Protocol“ paleido savo pagrindinį tinklą (mainnet) ir pristatė 1-ojo lygmens blokų grandinę, skirtą naudoti postkvantinę kriptografiją sandorių patvirtinimui bei tinklo saugumui užtikrinti. Tinklas jau veikia, tačiau šiuo metu prie jo prisijungti gali tik pakviesti dalyviai – ankstyvieji naudotojai gali paleisti validatorių mazgus ir apdoroti sandorius.
Projekto pranešime teigiama, kad sprendimas integruoja JAV Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST) patvirtintus kriptografinius standartus. Taip siekiama spręsti rizikas, su kuriomis susiduria egzistuojančios blokų grandinės – dabartiniai šifravimo metodai laikui bėgant gali tapti pažeidžiami.
Pasak „Naoris Protocol“, iki pagrindinio tinklo paleidimo projekto bandomasis tinklas apdorojo daugiau nei 100 mln. sandorių ir identifikavo šimtus milijonų potencialių grėsmių. Veikla, projekto teigimu, apėmė milijonus piniginių ir mazgų.
Sistemoje naudojamas konsensuso modelis, vadinamas paskirstytu saugumo įrodymu (dPoSec) – jis skirtas sandoriams tikrinti per skirtingus tinklo mazgus. Tuo tarpu „NAORIS“ žetonas turėtų padėti palaikyti tinklo veiklą, formuojant ekonominį modelį.
Tinklo diegimas pradedamas su ribotu validatorių ir partnerių ratu, o platesnė prieiga, kaip nurodoma, bus plečiama etapais.
Taip pat skaitykite:
Projektas taip pat skelbia turintis patarėjų, turinčių patirties kibernetinio saugumo, valdžios ir verslo technologijų srityse, o investuotojų sąraše minima ir „Draper Associates“.
Nauji vertinimai rodo: kvantinė kompiuterija gali atsirasti greičiau, nei manyta
Pagrindinio tinklo paleidimas sutampa su vis dažnesnėmis diskusijomis apie kvantinės kompiuterijos keliamas grėsmes. Kvantiniai kompiuteriai, pasitelkdami kubitus ir kvantines būsenas, informaciją apdoroja kitaip nei klasikiniai kompiuteriai, todėl gali priversti keisti dabartinius kriptografijos standartus.
Nauja „Google“ paskelbta studija leidžia manyti, kad blokų grandinių šifravimui įveikti gali reikėti gerokai mažiau išteklių, nei buvo manoma anksčiau. Tyrimo išvadose teigiama, kad sistemoms, saugančioms „Bitcoin“ ir „Ether“, teoriškai galėtų pakakti mažiau nei 500 tūkst. fizinių kubitų – tai maždaug 20 kartų mažiau, nei ankstesni skaičiavimai.
Šie duomenys rodo trumpesnį kvantinės rizikos horizontą. „Ethereum Foundation“ tyrėjas Justinas Drake’as yra įvertinęs, kad egzistuoja bent 10 proc. tikimybė, jog iki 2032 m. kvantinis kompiuteris galėtų atkurti privatų raktą.
Panašias išvadas pateikė ir Kalifornijos technologijos instituto tyrėjai, bendradarbiavę su „Oratomic“. Jų vertinimu, pažanga klaidų korekcijos srityje (mažinanti kubitų skaičių, reikalingą skaičiavimams stabilizuoti) gali sumažinti praktinėms sistemoms reikalingą kubitų skaičių iki 10–20 tūkst., nors anksčiau buvo laikoma, kad prireiks milijonų.
Taip pat skaitykite:
Remdamiesi šiais skaičiavimais, mokslininkai teigė, kad realiai panaudojamas kvantinis kompiuteris galėtų pasirodyti apie 2030 m.
Į šias tendencijas jau reaguoja ir blokų grandinių kūrėjai. Sausį „Solana“ ekosistemos kūrėjai pristatė kvantinei atakai atsparesnę saugyklą, kurioje naudojami maišos (hash) pagrindu veikiantys parašai – taip kiekvienam sandoriui generuojami nauji raktai ir mažinama viešųjų raktų atskleidimo rizika.
Kovo 24 d. „Ethereum Foundation“ kūrėjai taip pat pristatė „Post-Quantum Ethereum“ informacinį centrą, kuriame aprašomi planai atnaujinti tinklo kriptografiją. Nurodoma, kad protokolo lygmens pokyčių tikslas – iki 2029 m., tačiau pabrėžiama, jog toks perėjimas dėl sudėtingumo gali užtrukti ne vienerius metus.
