Augant įtampai Artimuosiuose Rytuose, naftos tiekimo sutrikimai vis labiau juntami ir Europoje. Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas perspėja, kad balandžio mėnesį šie pokyčiai taps dar akivaizdesni ir pradės daryti tiesioginį poveikį ekonomikai.

Pagrindinė problema siejama su konfliktu regione ir stipriai apribotu Hormūzo sąsiaurio veikimu. Dėl šios priežasties pasaulinėje rinkoje mažėja naftos pasiūla, o tai neišvengiamai veikia tiek kainas, tiek tiekimo stabilumą.

Pasak eksperto, situacija nėra laikina – ji gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek energetikos sektoriui, tiek platesnei ekonomikai. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama galimiems scenarijams ir sprendimams.

Kasdien prarandami milžiniški kiekiai naftos

Vertinama, kad nuo karo pradžios kasdien rinkoje nebelieka apie 11 mln. naftos barelių. Tai susiję ne tik su ribotu transportavimu per Hormūzo sąsiaurį, bet ir su tiesioginiais smūgiais energetikos infrastruktūrai.

Atakų metu buvo apgadinta dešimtys svarbių objektų Persijos įlankos regione. Kai kurių jų atstatymas gali užtrukti ilgai, todėl pasiūlos trūkumas gali išlikti ir ateityje.

Tai reiškia, kad rinka susiduria ne su laikinu sutrikimu, o su struktūriniu pokyčiu. Tokios aplinkybės dažniausiai lemia ilgiau trunkantį kainų spaudimą.

Europa dar tik pajus tikrąjį poveikį

Kovo mėnesį situacija Europoje dar nebuvo tokia įtempta, nes į uostus atvyko anksčiau užsakyti kroviniai. Tačiau ši atsarga netrukus išseks, o naujų tiekimų gali nebelikti.

Dėl to balandį ir gegužę tikimasi ryškesnių pasekmių. Pirmiausia jos gali pasireikšti degalų trūkumu ir kainų augimu.

Jau dabar tam tikri trūkumai pastebimi Azijoje. Tai rodo, kad problema nėra lokalizuota ir palaipsniui plinta į kitus regionus.

Didžiausias spaudimas – degalams

Ypač sudėtinga situacija susiformavo aviacinio kuro ir dyzelino rinkose. Šių produktų trūkumas gali turėti tiesioginį poveikį transportui ir logistikai.

Tai reiškia, kad pasekmės gali būti jaučiamos ne tik degalinėse, bet ir kasdienėse prekių kainose. Brangstant transportavimui, kyla ir bendros išlaidos.

Tokie pokyčiai dažnai persiduoda visai ekonomikai. Dėl to didėja infliacijos rizika ir mažėja vartotojų perkamoji galia.

Svarstomos atsarginės priemonės

Siekiant sušvelninti situaciją, svarstoma naudoti strategines naftos atsargas. Dar anksčiau buvo sutarta išleisti itin didelį kiekį – apie 400 mln. barelių.

Vis dėlto tai laikinas sprendimas. Atsargos gali padėti stabilizuoti rinką trumpuoju laikotarpiu, tačiau jos neišsprendžia pagrindinės problemos – sumažėjusios pasiūlos.

Todėl ateityje gali prireikti ir papildomų sprendimų. Tai gali apimti tiek tiekimo diversifikavimą, tiek didesnį dėmesį alternatyviems energijos šaltiniams.

Situacija rimtesnė nei ankstesnės krizės

Ekspertų vertinimu, dabartinė padėtis gali būti sudėtingesnė nei istorinės naftos krizės. Pagrindinė priežastis – vienu metu vykstantys keli neigiami procesai.

Tai apima tiekimo sumažėjimą, augančias kainas ir galimą ekonomikos sulėtėjimą. Tokia kombinacija kelia didelę įtampą visai sistemai.

Jei naftos kaina stipriai išaugtų, tai galėtų paskatinti ir platesnius ekonominius sunkumus. Dėl to situacija stebima itin atidžiai.

Artėja reikšmingi pokyčiai

Energetikos sektorius gali atsidurti lūžio taške. Dabartiniai įvykiai verčia iš naujo įvertinti tiekimo saugumą ir priklausomybę nuo tam tikrų regionų.

Tai gali paskatinti spartesnį perėjimą prie kitų energijos šaltinių. Tačiau tokie pokyčiai reikalauja laiko ir didelių investicijų.

Kol kas aišku viena – artimiausi mėnesiai bus itin svarbūs. Būtent jie parodys, kaip stipriai ši krizė paveiks Europą ir pasaulinę ekonomiką.