Bulgarija kreipėsi į Europos Sąjungą prašydama pagalbos atremti galimą Rusijos kišimąsi prieš šį mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus, rodo susirašinėjimas, su kuriuo susipažino „POLITICO“.

Retu atveju ES valstybės pareigūnai praėjusią savaitę paprašė Bendrijos diplomatinės tarnybos padėti aptikti ir galiausiai sustabdyti užsienio veikėjų kampanijas, kuriomis per socialinius tinklus ir propagandinius portalus siekiama manipuliuoti visuomenės nuomone. Tam norima pasitelkti europinį mechanizmą, sukurtą reaguojant į Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes.

Bulgarijos prašymas yra platesnės vyriausybės pastangos stiprinti atsparumą užsienio įtakai dalis. Sofijos užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę įsteigė laikiną padalinį, kuris koordinuos atsaką į galimą kišimąsi, taip pat pasitelkė tiriamąjį žurnalistą Christo Grozevą, anksčiau dirbusį internetinių tyrimų grupėje „Bellingcat“, kaip patarėją.

Šalies institucijos nerimauja dėl galimo rinkimų proceso iškraipymo prieš balandžio 19 d. vyksiantį balsavimą. Tai bus jau aštuntieji rinkimai per penkerius metus. Rinkimų kovoje susiduria apklausose pirmaujantis kairiųjų pažiūrų buvęs prezidentas Rumen Radevas ir ilgametis centro dešinės lyderis Boyko Borissovas.

Bulgarijos Demokratijos studijų centro ataskaitoje teigiama, kad Bulgarija turi „vieną palankiausių informacinių aplinkų nedemokratinei kenksmingai manipuliacijai ES ir vieną mažiausiai pasirengusių institucinių atsakų“. Dokumente įspėjama apie aktyvius Rusijos įtakos paskyrų tinklus, kurie esą siekia kurstyti visuomenės susiskaldymą.

Sofija paprašė paramos iš ES diplomatinės tarnybos – Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS). Ji koordinuoja Europos saugumo institucijų darbą, kai siekiama aptikti ir analizuoti užsienio veikėjų kampanijas, nukreiptas į visuomenės nuomonės manipuliavimą. Toks mechanizmas dažniau taikomas siekiant apsaugoti ES kaimynines valstybes, pavyzdžiui, Moldovą, nuo Maskvos įtakos.

Taip pat Bulgarija paprašė aktyvuoti Skaitmeninių paslaugų akte numatytą greitojo reagavimo procesą, kad būtų galima kartu su didžiosiomis platformomis – „Meta“, „Google“, „TikTok“ ir kitomis – realiuoju laiku atpažinti ir stabdyti dezinformacijos kampanijas. Europos Komisija patvirtino, kad procesas jau pradėtas.

Vyriausybė laiškuose Europos Komisijai ir EEAS pabrėžė, kad paramos prašoma „atsižvelgiant į padidėjusią koordinuotų dezinformacijos kampanijų ir užsienio kišimosi riziką, kuri gali pakenkti rinkimų proceso vientisumui“.

Vienas pareigūnas, tiesiogiai susipažinęs su prašymu ir sutikęs kalbėti anonimiškai, teigė, kad Bulgarija „ilgą laiką apie tai tylėdavo ir neigdavo bet kokį kišimąsi“. Pasak jo, dabar Užsienio reikalų ministerija į šią grėsmę žiūri gerokai jautriau ir ją įvardija kaip prioritetą.

EEAS naudoja vadinamąjį užsienio informacijos manipuliavimo ir kišimosi (FIMI) priemonių rinkinį, leidžiantį dalytis informacija tarp nacionalinių ir ES institucijų, stebinčių dezinformaciją, bei koordinuoti atsaką. Tai taip pat gali sudaryti prielaidas viešai įvardyti už hibridines operacijas atsakingus veikėjus ir remti ES sprendimus taikyti sankcijas dezinformacijos grupėms.

Bulgarijos institucijos jau ėmėsi ir praktinių veiksmų: kovo viduryje jos susitiko su „TikTok“ atstovais, kad aptartų dezinformacijos rizikas rinkimų kampanijos metu.

Technologijų bendrovės „Sensika“ vyresnysis analitikas Georgi Angelovas pažymėjo, kad Bulgarijos rinkimų kodekse numatytos griežtos politinės reklamos taisyklės, tačiau jos daugiausia taikomos tradicinei žiniasklaidai.

„Bulgarijos rinkimų kodeksas turi stiprias taisykles politinei kampanijai, tačiau jos galioja tik tradicinei žiniasklaidai. Didelė dalis dezinformacijos persikėlė į internetą“, – sakė G. Angelovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į Rumunijos pavyzdį, kai 2024 m. lapkritį netikėtai iškilo mažai žinomas anti-NATO kandidatas Călin Georgescu, o vėliau pasigirdo kaltinimų dėl koordinuotos kampanijos „TikTok“ platformoje.

EEAS pranešime teigė esanti pasirengusi remti ES nares kovoje su dezinformacija, „ypač pasitelkiant Greitojo perspėjimo sistemą“, kuri skirta operatyviam informacijos apsikeitimui realiuoju laiku ir yra FIMI priemonių rinkinio dalis. Tarnyba kartu pabrėžė, kad rinkimai yra nacionalinė kompetencija, o jų organizavimas ir vykdymas visiškai priklauso valstybėms narėms.