Nekilnojamojo turto rinka neveikia vakuume – ji glaudžiai susijusi su bendra ekonomikos būkle. Todėl politiniai įvykiai gali realiai paveikti kainas ir rinkos aktyvumą dar iki bet kokių formalių pokyčių.

„Vien signalas, kad šalis gali pasitraukti iš didžiausio pasaulyje ekonominio bloko, keičia tai, kaip bankai, investuotojai ir vartotojai vertina riziką. To pakanka, kad įsijungtų procesai, kurie tiesiogiai persiduoda būsto rinkai“, – teigia portalo „RynekPierwotny.pl“ ekspertas Jarosławas Jędrzyńskis.

Analizėje pabrėžiama, kad pirmasis ir greičiausias poveikio kanalas būtų prastesnės finansavimo sąlygos. Augant neapibrėžtumui, investuotojai paprastai reikalauja didesnės rizikos premijos, todėl brangsta finansavimas visoje ekonomikoje. Kartu galėtų didėti spaudimas silpnėti valiutai, o bankų sektorius taptų atsargesnis.

Būsto rinkai tai pirmiausia reikštų mažesnį kreditų prieinamumą. Bankai, baimindamiesi ekonomikos blogėjimo, galėtų griežtinti klientų vertinimo kriterijus, o didesni finansavimo kaštai verstų branginti paskolas. Dėl to mažėtų gyventojų skolinimosi galimybės, o kartu – ir būsto paklausa.

„Toks procesas nebūtinai reikštų staigų kainų kritimą. Labiau tikėtinas rinkos sulėtėjimo scenarijus: mažiau sandorių, ilgesnis pardavimo laikas ir augantis spaudimas kainų korekcijoms kai kuriuose segmentuose“, – prognozuoja „RynekPierwotny.pl“ analitikai.

Pasak analizės autorių, didesnis neapibrėžtumas ekonominiuose santykiuose galėtų lemti eksporto ribojimą ir mažesnį šalies investicinį patrauklumą. „Praktiškai tai reikštų lėtesnį produktyvumo augimą ir silpnesnę atlyginimų dinamiką. O būtent pajamos yra pagrindinis veiksnys, lemiantis būsto paklausą“, – pažymima analizėje.

Svarbų vaidmenį turi ir investicijos, bendrai finansuojamos iš Europos Sąjungos lėšų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nauji keliai, geležinkelio linijos, viešojo transporto sprendimai ar miestų atnaujinimo projektai realiai didino daugelio vietovių patrauklumą.

Geresnė infrastruktūra trumpina kelionės laiką į darbą, gerina paslaugų pasiekiamumą, pritraukia gyventojus ir investuotojus – dėl to auga būsto paklausa ir jo vertė. Tai ypač svarbu vidutinio dydžio miestams ir regionams, kurie viešųjų investicijų dėka mažina atotrūkį nuo didžiausių centrų.

„„Polexito“ scenarijuje šis vystymosi impulsas būtų apribotas arba prarastas. Tačiau pasekmės pasiskirstytų netolygiai. Labiausiai nukentėtų būtent tos teritorijos, kurios labiausiai naudojasi pasivijimo procesu. Todėl regioniniai skirtumai, kurie pastaraisiais metais palaipsniui mažėjo, vėl imtų augti“, – perspėja „RynekPierwotny.pl“.

Ekspertai pabrėžia, kad paklausos pokyčiai beveik automatiškai daro įtaką vystytojų sprendimams: tokiais laikotarpiais jie mažina naujų projektų mastą ir labiau orientuojasi į „saugesnius“ projektus.

Papildomu veiksniu galėtų tapti statybų kaštų augimas. Silpnesnė valiuta ir galimos prekybos kliūtys brangintų medžiagas bei technologijas, o tai dar labiau apsunkintų naujų projektų įgyvendinimą.

„Tačiau čia nėra paprastos prognozės, nes ateitis gali nustebinti. „Polexitas“ taip pat galėtų (bet nebūtinai – tai matyti iš Jungtinės Karalystės pavyzdžio) reikšti pasitraukimą iš „EU-ETS“ sistemos (CO2 leidimų), o tai, priešingai, galėtų mažinti, pavyzdžiui, energijos ar statybinių medžiagų gamybos kaštus“, – sako „RynekPierwotny.pl“ ekspertas.

Jo vertinimu, rinka greičiau ne griūtų, o sulėtėtų: mažėtų naujų statybų apimtys, o visas sektorius elgtųsi atsargiau. Ilgesniu laikotarpiu tai galėtų riboti būsto pasiūlą, nors tuo pat metu silpnesnė paklausa šį efektą iš dalies kompensuotų.

„Lenkija nebeatrodytų kaip konvergencijos rinka, turinti palyginti mažą riziką, o būtų vertinama per didesnio politinio ir ekonominio neapibrėžtumo prizmę. Tai galėtų riboti kapitalo srautus – tiek užsienio, tiek vidaus“, – teigia analizės autoriai.

„Tuo pat metu silpnesnė darbo rinka ir galimi migracijos pokyčiai galėtų mažinti nuomos paklausą. Dėl to investicinis segmentas, ypač didmiesčiuose, taptų jautresnis ekonominio ciklo svyravimams“, – priduriama analizėje.

Jarosławas Jędrzyńskis mano, kad galimos pasekmės Lenkijai galėtų būti skaudesnės nei Jungtinei Karalystei. „Tai susiję su ekonomikos struktūra – ji labiau susieta su Europos Sąjungos rinka ir labiau remiasi Europos fondais“, – teigia jis.

„Brexitas nesunaikino Jungtinės Karalystės būsto rinkos, tačiau susilpnino ekonomikos pamatus, nuo kurių ta rinka priklauso. Lenkijos atveju panašaus proceso poveikis galėtų būti dar stipresnis“, – priduria ekspertas.

Pasak analizės autorių, viena iš priežasčių – tai, kad Lenkija vis dar yra vystymosi pasivijimo etape, o prieiga prie bendrosios rinkos ir Europos Sąjungos lėšų išlieka vienu svarbiausių šio proceso variklių.