Apie 12,8 mln. darbuotojų 22 Europos Sąjungos šalyse uždirba minimalų arba dar mažesnį atlyginimą. Todėl milijonai žmonių metų pradžioje įdėmiai seka naujienas apie minimalios algos pokyčius, tikėdamiesi bent kiek solidesnio uždarbio.
Vis dėlto apie trečdalis minimalią algą gaunančių europiečių 2026 m. sausį, palyginti su 2025 m. liepa, nesulaukė jokio padidinimo. Keturiuose kraštuose per visus praėjusius metus minimalus atlyginimas apskritai neaugo.
Tad kurie Europos kraštai 2026 m. pradžioje moka didžiausias minimalias algas? Kiek šie atlyginimai verti realios perkamosios galios požiūriu? Ir kaip keičiasi reitingai, palyginus nominalias sumas eurais su perkamosios galios lygiu?
Europos Sąjungos šalyse mėnesio bruto (neatskaičius mokesčių) minimalus atlyginimas svyruoja nuo 620 eurų Bulgarijoje iki 2 704 eurų Liuksemburge. Įtraukus ir ES kandidačių duomenis, ryškiai išsiskiria Ukraina – ten minimalus atlyginimas siekia tik 173 eurus, o Moldovoje – 319 eurų.
Penkiuose kraštuose minimalus atlyginimas viršija 2 000 eurų. Be Liuksemburgo, tai Airija (2 391 Eur), Vokietija (2 343 Eur), Nyderlandai (2 295 Eur) ir Belgija (2 112 Eur).
Žemiau šio „elitinio“ penketuko rikiuojasi Prancūzija (1 823 Eur) ir Ispanija (1 381 Eur). Šie skaičiai aiškiai rodo, kokia didelė atotrūkio amplitudė egzistuoja net ir tarp geografiškai artimų valstybių.
„Eurostat“ minimalias algas grupuoja į tris kategorijas: virš 1 500 Eur, tarp 1 000 ir 1 500 Eur bei mažiau nei 1 000 Eur.
Į vidurinę grupę patenka Ispanija, Slovėnija, Lietuva, Lenkija, Kipras, Portugalija, Kroatija ir Graikija. Tarp šių šalių skirtumai, lyginant minimalius atlyginimus, palyginti nedideli.
Mažiau nei 1 000 eurų – pusei Europos šalių
Iš 29 analizuotų šalių (22 ES nariai ir 7 kandidatės) net 15-oje minimalus mėnesinis atlyginimas nesiekia 1 000 eurų. Į šią žemiausią grupę patenka visos kandidatės ir nemažai Rytų Europos valstybių.
Pavyzdžiui, Čekijoje minimalus atlyginimas siekia 924 Eur, Vengrijoje – 838 Eur, Rumunijoje – 795 Eur, Turkijoje – 654 Eur, Albanijoje – 517 Eur. Net trijose kandidačių šalyse minimalus atlyginimas yra didesnis nei Bulgarijoje.
Europos žemėlapis aiškiai atskleidžia nominalių minimalių algų geografinį pasiskirstymą – ypač ryški takoskyra tarp Vakarų ir Rytų Europos valstybių.
Perkamoji galia suvienodina skirtumus
Vertinant šalių minimalius atlyginimus, labai svarbu atsižvelgti į perkamosios galios standartą (PPS), nes pragyvenimo lygio ir kainų skirtumai Europoje – didžiuliai. Pakoregavus duomenis pagal perkamąją galią, minimalių algų atotrūkis smarkiai sumažėja.
PPS leidžia sąžiningiau palyginti šalis: tai dirbtinis valiutos vienetas, rodantis, ką žmogus faktiškai gali nusipirkti konkrečioje valstybėje. Vienas PPS teoriškai suteikia galimybę įsigyti tą patį prekių ir paslaugų krepšelį bet kurioje šalyje.
Atsižvelgus į tai, 22 ES šalyse minimalus atlyginimas pagal PPS svyruoja nuo 886 (Estijoje) iki 2 157 (Vokietijoje).
Nors reitingas šiek tiek pasikeičia, devynios šalys, kuriose minimalūs atlyginimai didžiausi, išlieka tos pačios tiek nominalia, tiek perkamosios galios išraiška.
Be Albanijos, kandidatės pagal perkamąją galią atrodo geriau nei pagal nominalius eurus – jų gyventojų perkamoji galia didesnė nei kai kuriose ES narėse.
Iš 27 šalių, kurioms pateikti tiek nominalūs, tiek PPS duomenys, didžiausia „laimėtoja“ tampa Rumunija – ji iš 20-os vietos, skaičiuojant eurais, pakyla į 12-ą reitinge pagal perkamąją galią. Šiaurės Makedonija iš 26-os nominalios vietos pakyla į 20-ą PPS reitinge.
Serbija iš 22-os vietos pakyla į 17-ą, Turkija taip pat šokteli trimis pozicijomis.
Didžiausios „pralaimėtojos“ – Čekija ir Estija, kurios smunka po aštuonias pozicijas. Čekija iš 16-os vietos nominaliai nusileidžia į 24-ą pagal PPS, Estija – iš 18-os į 26-ą.
Pažymėtina, kad Italijoje, Austrijoje ir trijose Šiaurės šalyse – Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – įstatymiškai nustatyto minimalaus atlyginimo apskritai nėra.
Kur minimalus atlyginimas nepasikeitė?
Tarp ES šalių minimalus atlyginimas 2025 m. liepos ir 2026 m. sausio laikotarpiu nepasikeitė Belgijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Liuksemburge ir Slovėnijoje.
Didžiausi augimai fiksuoti Bulgarijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje – ten minimalūs atlyginimai per pusmetį pakilo daugiau nei 11 %.
Estijoje, Ispanijoje ir Slovėnijoje minimalus atlyginimas nepakito ir per ilgesnį laikotarpį – nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. sausio. Rumunijoje minimalus atlyginimas nacionaline valiuta liko toks pats, tačiau eurais jis šiek tiek sumažėjo abiem minėtais laikotarpiais.
Kas lemia tokius skirtumus?
Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) ekspertai pabrėžia, kad tvariai didesniems atlyginimams būtinas aukštesnis produktyvumo lygis. Ekonomikos, kuriose stipriai išvystytas pramonės ar finansų sektorius, paprastai yra našesnės.
Aukštųjų technologijų pramonė taip pat dažniausiai pasižymi didesniu produktyvumu, o tai atsispindi ir darbuotojų atlyginimuose. Dar vienas svarbus veiksnys – stipresnė darbuotojų derybinė galia ir aktyvus kolektyvinis atstovavimas.