Dohoje, Katare, prasidėjo 21-oji tarptautinė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) konferencija ir paroda LNG2026. Renginys subūrė pasaulio lyderius, didžiausias energetikos įmones ir ekspertus. Pagrindinės diskusijų temos – geopolitika, rinkos dinamika, naujosios technologijos ir energetikos transformacija.
Konferencijos atidarymas buvo skirtas Kataro jūrinio paveldo ir 1940 metais atrastos naftos reikšmei. Būtent naftos atradimas tapo sparčios šios Persijos įlankos valstybės raidos varikliu. Šiandien Kataras yra viena didžiausių SGD eksportuotojų pasaulyje kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Australija.
Tarptautinės dujų sąjungos organizuojama LNG konferencijų serija jau beveik šešis dešimtmečius yra vienas svarbiausių sektoriaus renginių. Etapas Katare šaliai tapo itin reikšmingu istoriniu momentu.
Sveikinimo kalboje „QatarEnergy“ vadovas ir energetikos ministras Saadas Sherida Al Kaabi pabrėžė šalies vaidmenį tarptautinėje rinkoje.
„Džiugu, kad konferencija vyksta tuo metu, kai Kataras išsiskiria kaip didelė energetikos galia, ypač SGD sektoriuje, ir stiprina savo vaidmenį užtikrinant pasaulinių energijos rinkų aprūpinimą“, – sakė jis.
Pasak Al Kaabi, baigiami ir planuojami projektai, tokie kaip „North Field Expansion“, per artimiausius kelerius metus padidins šalies SGD eksportą nuo 77 iki 120 mln. tonų per metus. Tai sudarytų apie 40 proc. pasaulinės suskystintųjų gamtinių dujų pasiūlos.
Istorinėje diskusijų sesijoje kartu su „QatarEnergy“ vadovu dalyvavo ir keturių didžiausių pasaulio energetikos kompanijų lyderiai: „TotalEnergies“ generalinis direktorius Patrickas Pouyanné, „Shell“ vadovas Waelas Sawan, „ExxonMobil“ vadovas Darrenas Woodsas ir „ConocoPhillips“ vadovas Ryanas Lance’as.
Visi penki vadovai vieningai pabrėžė SGD svarbą ir būtinybę investuoti į tiekimo grandines, kurios padeda vystyti bendruomenes ir regionus, vis dar kenčiančius nuo energijos nepritekliaus.
„Kuo daugiau SGD patenka į rinką, tuo didesnį stabilumą ji sukuria. Žmonės nori žinoti, kad, investuodami į ilgalaikę infrastruktūrą, jie galės pasikliauti įvairiais SGD tiekimo šaltiniais už prieinamą kainą. Mes taip pat tikime, kad SGD paklausa ir toliau augs. Iki 2040 m. ji turėtų siekti apie 650–700 mln. tonų per metus, kai šiandien esame ties maždaug 450 mln. tonų riba, tad augimui dar yra daug erdvės“, – teigė „Shell“ vadovas Waelas Sawan.
Naftos ir dujų pramonė jau daugelį metų susiduria su kritika dėl reikšmingo indėlio į pasaulinę taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Pastaruoju metu papildomą spaudimą sukėlė ir naujasis Europos Sąjungos reikalavimas didelėms įmonėms stebėti visą savo tiekimo grandinę ir vertinti jos poveikį žmogaus teisėms bei aplinkai.
Ši vadinamoji Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyva (CSDDD) tapo įtampos tarp Kataro ir Europos Sąjungos, kuri yra viena didžiausių Kataro SGD importuotojų, šaltiniu. Nors ES signalizuoja, kad kai kurių direktyvos nuostatų gali būti atsisakyta arba jos švelninamos, Al Kaabi ir kiti energetikos lyderiai dar kartą paragino politikos formuotojus priimti sprendimus, paremtus realiais vartotojų poreikiais.
„Manau, problema ta, kad iki galo neįvertiname pamatinio energijos vaidmens visuomenėje. Svarbiausia, ką galėtų padaryti politikos formuotojai, – leisti energijos „arterijoms“ laisvai tekėti. Reglamentavimas yra būtinas, tačiau svarbu, kad nebūtų nustatyta perteklinių ar vieni kitiems prieštaraujančių reikalavimų“, – sakė Sawan.
„Energetikos sektoriuje turime galimybę ir toliau dirbti su inovacijomis. Turime įvairių būdų patys prisidėti prie savo pramonės, dujų ir apskritai energijos sektorių tvarumo. Galiausiai juk mes ir esame tie žaidėjai, kurie gali tai įgyvendinti“, – pridūrė „TotalEnergies“ vadovas Patrickas Pouyanné.
Tarptautinė dujų sąjunga, kaip SGD konferencijų ciklo savininkė ir rengėja, skaidrumą ir interesų atstovavimą laiko savo veiklos ašimi.
Interviu metu IGU generalinis sekretorius Menelaosas (Mel) Ydreosas sakė: „Mūsų vaidmuo – atstovauti visai dujų pramonei, įskaitant SGD ir mažo anglies dioksido kiekio dujas. Tai darome skelbdami kasmetines ataskaitas ir pateikdami faktinę informaciją apie dujų vaidmenį besikeičiančioje energetikos sistemoje.“
Kaip politikos formuotojai ir verslas galėtų sumažinti esamą atotrūkį?
Pasak Ydreoso, atsakymas – bendras įsipareigojimas: „Dialogas, partnerystė, supratimas ir nuolatinės pastangos mažinti pramonės poveikį aplinkai. Turime mažinti emisijas – tai supranta visi. Kuo daugiau dėmesio skirsime savo pėdsako mažinimui, tuo lengviau bus ir politikos formuotojams.“
Kita svarbi konferencijos tema – Šiaurės Amerikos dujų rinkos augimas. Jungtinės Valstijos šiuo metu yra didžiausios pasaulyje SGD eksportuotojos ir užtikrina beveik ketvirtadalį pasaulinės pasiūlos.
Nors kai kurių projektų patvirtinimas strigo, o išlaidas augino didėjančios sąnaudos, teigiama permaina – JAV tiekimo grandinių atsparumas. Pasak JAV SGD centro „Centre for LNG“ vykdomojo direktoriaus Charlie Riedl, tai ne kartą buvo įrodyta praktikoje.
„Prieš dešimt metų neturėjome nė vieno krovinio, o šiandien esame didžiausi eksportuotojai pasaulyje. Tad kalbant apie atsparumą, neabejoju mūsų gebėjimu ir toliau užtikrinti SGD tiekimą. Šiuo požiūriu esame stiprioje pozicijoje. Esame patikimi prekybos partneriai – mes atvykstame, o dujos būna ten, kur ir kada reikia. Manau, būtent dėl to likęs pasaulis taip domisi JAV SGD“, – sakė Riedl.
Dirbtinis intelektas ir toliau keičia, formuoja bei veikia verslo sprendimus daugelyje sektorių, todėl prognozuojama, kad jo raida stipriai paveiks ir būsimą energijos miksą, didindama SGD paklausą.
BCG (Boston Consulting Group) vyresnysis partneris ir Kataro biuro vadovas Juanas Vazquezas teigia, kad duomenų centrai ir dirbtinio intelekto infrastruktūra reikalaus milžiniškų energijos kiekių, kuriuos realiai galės užtikrinti būtent suskystintosios gamtinės dujos. Augant dirbtinio intelekto sistemų paklausai, didės ir poreikis patikimiems energijos šaltiniams, galintiems palaikyti šią infrastruktūrą.
Pasak J. Vazquezo, dirbtinis intelektas pramonę veiks ne tik iš paklausos pusės: „Turime žvelgti į AI ne vien kaip į energijos vartotoją, bet ir kaip į įrankį, kurį pati pramonė naudos gamybai optimizuoti ir procesams efektyvinti.“