Ar dėl klimato kaitos, ar dėl dosnių valstybės subsidijų – europiečiai vis sparčiau keičia savo automobilio pasirinkimo įpročius. Visoje Europos Sąjungoje sparčiai auga elektrinių ir hibridinių automobilių pardavimai. Tačiau kurios šalys pirmauja ir kodėl?
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2025 m. gruodžio mėnesį visiškai elektrinių automobilių pardavimai pirmą kartą istorijoje Europos Sąjungoje aplenkė vien benzininių automobilių pardavimus.
Nors ES sušvelnino anksčiau numatytą 2035 m. lengvųjų automobilių emisijų draudimą, pernai bloke buvo įregistruota daugiau hibridinių elektromobilių, o tai rodo aiškią rinkos krypties kaitą.
Europos Sąjunga nusprendė, kad nuo 2035 m. Sąjungoje veikiantys automobilių gamintojai privalės sumažinti naujų automobilių CO₂ emisijas 90 %, palyginti su dabartiniu lygiu. Anksčiau ES teisėje buvo numatytas 100 % sumažinimas.
Taip buvo atsisakyta daug diskusijų sukėlusio visiško vidaus degimo variklius turinčių automobilių draudimo, priimto 2023 m. kovo mėnesį.
Vis dėlto 2025 m. daugiausia parduota hibridinių elektromobilių – automobilių, turinčių ir bateriją, ir benzininį variklį.
Didžiausios visiškai elektrinių automobilių (BEV) rinkos ES buvo Vokietija, Nyderlandai, Belgija ir Prancūzija. Šios keturios valstybės kartu sudarė 62 % visų akumuliatorinių elektromobilių registracijų bloke.
2025 m. pabaigoje benzininių automobilių registracijos sumažėjo 18,7 %, kritimas užfiksuotas visose pagrindinėse rinkose. Didžiausias nuosmukis buvo Prancūzijoje – čia registracijos sumažėjo 32 %. Vokietijoje nuosmukis siekė 21,6 %, Italijoje – 18,2 %, o Ispanijoje – 16 %.
Metų pabaigoje benzininių ir dyzelinių automobilių rinkos dalis daugelyje Europos šalių smarkiai sumenko. Nors benzininiai automobiliai vis dar sudaro daugiau kaip ketvirtadalį rinkos, dyzelinių automobilių dalis nukrito žemiau 10 % ribos.
Kodėl tai vyksta?
Pasak „Eurostat“, vartotojų pasirinkimą, ar naujas lengvasis automobilis turėtų būti varomas benzinu, dyzelinu ar alternatyviu kuru, labiausiai lemia nacionalinės paskatos ir apmokestinimo taisyklės.
Praėjusiais metais daugiausia ir dosniausių valstybės subsidijų elektromobiliams siūlė Italija, Lenkija ir Graikija.
Italija fiziniams asmenims skiria apie 11 000 eurų subsidiją, kuri gali padengti iki 30 % naujo elektrinio automobilio pirkimo kainos. Subsidijos dydis priklauso nuo pirkėjo pajamų, o automobiliai, kurių kaina viršija 42 700 eurų su PVM, į šią programą nepatenka.
Graikija ir Lenkija fiziniams asmenims skiria maždaug po 9 000 eurų subsidiją.
Graikijoje ši parama gali būti dar padidinta: papildomai skiriama 2 000 eurų už senos, taršios transporto priemonės utilizavimą ir 1 000 eurų, jei pirkėjas yra jaunesnis nei 29 metų. Be to, taikomos ir mokesčių lengvatos: visiškai elektriniai automobiliai atleidžiami nuo registracijos mokesčio, o mažiausiai taršūs automobiliai – ir nuo kelių mokesčio.
Automobilių pramonė ES ekonomikai yra itin svarbi – daugiau nei 8 % ES bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuria būtent šis sektorius.
Automobilių pramonė pagamina 8,1 % visos ES apdirbamosios gamybos produkcijos, o šiame sektoriuje dirba apie 13,6 mln. europiečių.
